¹ Tuomet jis vedė mane pro šiaurinius vartus į išorinį kiemą ir atvedė prie kambarių, buvusių priešais šventyklos kiemą ir pastato šiauriniame šone. ² Pastato ilgis šiauriniame pakraštyje buvo šimtas uolekčių, o plotis ­ penkiasdešimt. ³ Priešais vidinio kiemo vartus viename pakraštyje ir priešais išorinio kiemo grindinį kitame pakraštyje buvo kambariai ­ triaukštė stoginė su kambariais. ⁴ Kambarių priekyje buvo dešimties uolekčių pločio ir šimto uolekčių ilgio takas, o durys į kambarius buvo šiaurės pusėje. ⁵ Viršutinio aukšto kambariai buvo siauresni negu žemutinio ir vidurinio aukšto, nes jame stoginė užėmė daugiau vietos. ⁶ Jie buvo visuose trijuose aukštuose, bet tokių stulpų, kaip kiemo stulpai, neturėjo, todėl viršutinio aukšto kambariai ir buvo siauresni, negu žemiau esantys vidurinio ir žemutinio aukšto kambariai. ⁷ Siena lauke, lygiagreti kambariams ir priešais kambarius, išorinio kiemo pusėje buvo penkiasdešimt uolekčių ilgio. ⁸ Ir kambariai išorinio kiemo pusėje buvo penkiasdešimt uolekčių ilgio, bet kambariai priešais šventyklą buvo šimto uolekčių ilgio. ⁹ Po šiais kambariais buvo įėjimas; reikėjo eiti iš rytų pusės, norint įeiti į juos iš išorinio kiemo, ¹⁰ kur prasidėjo išorinė siena.

Pietiniame pakraštyje, priešais kiemą ir pastatą, irgi buvo kambarių ¹¹ su taku priekyje. Jie buvo panašūs į kambarius šiauriniame pakraštyje, tokio pat ilgio ir pločio, su tokiais pat išėjimais, įrengimais ir durimis. ¹² Įėjimai į kambarius pietiniame pakraštyje buvo pasiekiami per įėjimą atitinkamo tako pradžioje iš rytų pusės palei vidaus sieną.

¹³ Tuomet jis kreipėsi į mane: „Šiauriniai kambariai ir pietiniai kambariai priešais kiemą yra šventi kambariai, kur kunigai, tarnaujantys VIEŠPAČIUI, valgys švenčiausias atnašas. Ten jie pasidės švenčiausias atnašas ­ ir javų atnašas, ir atnašas už nuodėmę, ir atnašas už kaltę, nes ta vieta šventa. ¹⁴ Kunigai, įėję į šventąją vietą, neišeis į išorinį kiemą, nepalikę ten drabužių, kuriais apsirengę tarnauja, nes jie šventi. Prieš eidami į žmonėms skirtą vietą, jie turi apsivilkti kitais drabužiais.“

¹⁵ Baigęs matuoti šventyklos vidų, jis išvedė mane pro rytinius vartus ir išmatavo ją visur aplinkui. ¹⁶ Matuojamąja nendre jis išmatavo rytinį pakraštį ir gavo penkis šimtus uolekčių matuojamąja nendre. Tuomet apsisuko, ¹⁷ išmatavo šiaurinį pakraštį ir gavo penkis šimtus uolekčių matuojamąja nendre. ¹⁸ Apsisuko, išmatavo pietinį pakraštį ir gavo penkis šimtus uolekčių matuojamąja nendre. ¹⁹ Atsisuko į vakarinį pakraštį, išmatavo ir gavo penkis šimtus uolekčių matuojamąja nendre. ²⁰ Jis išmatavo šventyklą iš visų keturių šonų. Ji turėjo aplink penkių šimtų uolekčių ilgio ir penkių šimtų uolekčių pločio sieną, kuri skyrė pašventintą vietą nuo paprastos.

¹ Tuomet jis atvedė mane prie rytinių vartų. ² Žiūriu, Izraelio Dievo Šlovė artinasi iš rytų, jos ūžesys kaip šniokštimas galingų vandenų, ir žemė spindi nuo jo Artumo. ³ Regėjimas, kurį mačiau, buvo kaip regėjimas, kurį buvau matęs, kai jis atėjo sunaikinti miesto, ir kaip regėjimas, kurį buvau matęs prie Kebaro upės. Puoliau veidu žemėn. ⁴ VIEŠPATIES Šlovei įžengus į šventyklą pro rytų vartus, ⁵ dvasia pakėlė mane ir nuvedė į vidinį kiemą. Žiūriu, šventykla sklidina VIEŠPATIES Šlovės.

⁶ Vyrui stovint šalia manęs, išgirdau kažką kalbant man iš šventyklos. ⁷ Man buvo sakoma: „Žmogau, tai ir mano sosto vieta, ir vieta mano kojų padams. Amžiais čia gyvensiu tarp Izraelio žmonių. Izraelio namai nebeterš daugiau mano šventojo vardo ­ nei jie, nei jų karaliai savo kekšavimu ir savo karalių lavonais, jiems mirus. ⁸ Jie dėjo savo slenkstį prieš mano slenkstį ir savo staktas prieš mano staktas taip, kad tarp manęs ir jų liko tik siena, suteršė mano šventąjį vardą savo bjauriais nusikaltimais, kurių pridarė, ir aš iš pykčio juos sunaikinau. ⁹ Dabar teatitolina jie savo kekšavimą ir savo karalių lavonus nuo manęs, ir aš amžinai tarp jų gyvensiu.

¹⁰ O tu, žmogau, parodyk Izraelio namams šventyklą; teišmatuoja jie jos matmenis ir tesusigėsta dėl savo bjaurių nusikaltimų. ¹¹ Kai jie susigės dėl viso, ką padarė, supažindink juos su šventyklos sąranga, įrengimu, išėjimais ir įėjimais, su visa jos sąranga, su visais jos sąrangą nusakančiais įstatais ir nurodymais. Surašyk tai jiems matant, kad jie ištikimai laikytųsi visos jos sąrangos ir visų jos nuostatų. ¹² Toks yra šventyklos kalno viršuje įstatymas: visas plotas aplink bus švenčiausias. Toks yra šventyklos įstatymas.

¹³ Štai aukuro matmenys uolektimis, kai uolektį sudaro uolektis ir plaštaka. Jo pagrindas ­ vienos uolekties aukščio ir vienos uolekties pločio su vieno sprindžio pločio apvadu palei kraštą. Aukuro aukštis toks: ¹⁴ nuo pagrindo ant žemės ligi vienos uolekties pločio apatinės briaunos ­ dvi uolektys, o nuo mažosios briaunos ligi vienos uolekties pločio didžiosios briaunos ­ keturios uolektys. ¹⁵ Aukuro židinys ­ keturių uolekčių aukščio, o nuo aukuro židinio aukštyn kyšos keturi ragai. ¹⁶ Aukuro židinys ­ keturkampis, dvylikos uolekčių ilgio ir dvylikos uolekčių pločio. ¹⁷ Briauna ­ keturkampė, keturiolikos uolekčių ilgio ir keturiolikos uolekčių pločio su pusės uolekties pločio apvadu aplink. Altoriaus pagrindas aplinkui ­ vienos uolekties, o jo laiptai atgręžti į rytus.“

¹⁸ Tuomet jis tarė man: „Žmogau, ­ taip kalba Viešpats DIEVAS,­ štai aukuro nuostatai. Tą dieną, kai jis bus pastatytas, kad ant jo būtų aukojamos deginamosios atnašos ir išliejamas kraujas, ¹⁹ levitams kunigams iš Cadoko šeimos, kurie artinasi prie manęs man tarnauti, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis, ­ duosi iš kaimenės jautuką kaip auką už nuodėmę. ²⁰ Paėmęs jo kraujo, pavilgysi juo keturis aukuro ragus, keturis briaunos kampus ir apvadą aplinkui; taip apvalysi jį ir išpirksi. ²¹ Taip pat paimsi aukai už nuodėmę jautį; jis bus sudegintas skirtoje Namų vietoje, bet už šventyklos ribų.

²² Kitą dieną paaukosi ožį, neturintį kliaudos, kaip atnašą už nuodėmę; aukuras bus apvalytas, kaip buvo apvalytas jaučiu. ²³ Atlikęs apvalymą, paaukosi iš kaimenės jautuką be kliaudos ir aviną be kliaudos. ²⁴ Atvesi juos VIEŠPAČIUI, kunigai pabarstys juos druska ir paaukos kaip deginamąsias aukas VIEŠPAČIUI. ²⁵ Septynias dienas kasdien paruoši ožį aukai už nuodėmę; taip pat turės būti paruošti iš kaimenės jautukas ir avinas be kliaudos. ²⁶ Septynias dienas bus atliekamas aukuro išpirkimas ir apvalymas; taip jis bus pašventintas. ²⁷ Pasibaigus toms dienoms, pradedant nuo aštuntos dienos, kunigai ant aukuro aukos jūsų deginamąsias atnašas bei bendravimo aukas, ir aš būsiu jums palankus“, ­ tai Viešpaties DIEVO žodis.