¹ Cezarėjoje gyveno žmogus, vardu Kornelijus, vadinamosios Italų kohortos šimtininkas. ² Jis drauge su savo namiškiais pasižymėjo pamaldumu bei Dievo baime, dosniai šelpdavo žmones ir ištvermingai melsdavosi Dievui.

³ Kartą, apie devintą valandą, regėjime jis aiškiai išvydo ateinantį angelą; šis tarė: „Kornelijau!“ ⁴ Išsigandęs pažvelgė į jį ir paklausė: „Kas yra, viešpatie?“ Šis jam atsakė: „Tavo maldos ir išmaldos pakilo Dievo akivaizdon, ir jis tave prisiminė. ⁵ Taigi siųsk vyrus į Jopę ir išsikviesk tokį Simoną, vadinamą Petru. ⁶ Jis svečiuojasi pas tokį odininką Simoną, kurio namai stovi prie jūros.“ ⁷ Kai su juo kalbėjęs angelas pasišalino, Kornelijus pasišaukė du namiškius ir vieną pamaldų kareivį iš savo valdinių ⁸ ir, viską jiems išaiškinęs, išsiuntė į Jopę.

Petro regėjimas

⁹ Rytojaus dieną, kai šitie keliaudami artinosi prie miesto, Petras užlipo ant plokščiastogio pasimelsti. Buvo apie šeštą valandą. ¹⁰ Jis pasijuto išalkęs ir norėjo užkąsti. Kol jam buvo tiekiamas valgis, jį ištiko dvasios pagava. ¹¹ Jis išvydo atsivėrusį dangų, iš kurio kažkoks rykas, it didelė marška laikomas už keturių kampų, leidosi žemėn. ¹² Jame buvo įvairiausių žemės keturkojų ir roplių bei dangaus paukščių. ¹³ Ir jam pasigirdo balsas: „Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!“ ¹⁴ Petras atsakė: „Jokiu būdu, Viešpatie! Aš niekuomet nesu valgęs sutepto ar netyro maisto.“ ¹⁵ O balsas vėl tarė: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“ ¹⁶ Taip atsitiko tris kartus, ir rykas tučtuojau vėl pakilo į dangų.

¹⁷ Petrui tebesvarstant, ką galėtų reikšti regėjimas, štai prie vartų sustojo Kornelijaus pasiuntiniai, kurie teiravosi Simono namų. ¹⁸ „Ar čia vieši Simonas, vadinamas Petru?“ ­ klausė jie garsiai. ¹⁹ Petrui, tebemąstančiam apie regėjimą, Dvasia tarė: „Štai trys vyrai ieško tavęs. ²⁰ Greičiau kelkis, lipk žemyn ir nedvejodamas keliauk su jais, nes aš juos atsiunčiau.“ ²¹ Taigi Petras nulipo žemyn pas vyrus ir tarė: „Štai ir aš, kurio ieškote. Kokiu reikalu atėjote?“ ²² Tie atsakė: „Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, visų gyventojų žydų didžiai gerbiamas žmogus, gavo šventojo angelo nurodymą pasikviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo pamokymų.“ ²³ Tuomet Petras pakvietė juos į vidų ir svetingai priėmė. Kitą rytą iškeliavo su jais. Jį lydėjo keli broliai iš Jopės.