1 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Nueik į Judo karaliaus rūmus ir ten perduok šį žodį. 2 Sakyk: 'Judo karaliau, sėdintis Dovydo soste, klausyki VIEŠPATIES žodžio: tu pats, tavo dvariškiai ir tavo valdiniai, įeinantys pro šiuos vartus! 3 Taip kalbėjo VIEŠPATS: darykite, kas teisinga ir teisu! Gelbėkite iš skriaudiko nagų nuskriaustąjį! Nesielkite neteisingai ir neskriauskite svetimšalio, našlaičio ir našlės, neišliekite nekalto kraujo šioje vietoje. 4 Nes jei tikrai jūs tą įsakymą vykdysite, tuomet pro šiuos rūmų vartus visuomet žygiuos karaliai, sėdintys Dovydo soste. Važiuoti karietose, raiti ant žirgų jie patys, jų dvariškiai ir jų valdiniai. 5 Bet jei jūs šių žodžių neklausysite, – prisiekiu pats savimi! – tai VIEŠPATIES žodis, – šie rūmai pavirs griuvėsių krūva'“. 6 Nes šitaip kalbėjo VIEŠPATS apie Judo karaliaus rūmus: „Nors esi tu man kaip Gileadas,[i1] kaip Libano[i2] kalnų viršūnė, tačiau paversiu tave dykuma, negyvenamu miestu. 7 Prieš tave pasiųsiu naikintojus, ginkluotus savo įnagiais, – jie nukirs tavo rinktinius kedrus ir sumes juos į liepsnas. 8 Kai daug pagonių pro šitą miestą eidami klausinės vieni kitus: 'Kodėl gi taip padarė VIEŠPATS tokiam puikiam miestui?' – 9 jie gaus atsakymą: 'Dėl to, kad jie atsimetė nuo sandoros su VIEŠPAČIU, savo Dievu, garbino kitus dievus ir jiems tarnavo'“. Pranašavimas karaliui Jehoahazui {Šalumui} 10 Neverkite mirusiojo,[i3] jo neraudokite! Geriau verkite to, kuris išeina, nes jis niekuomet nebegrįš nei savo gimtojo krašto nebematys. 11 Taip kalbėjo VIEŠPATS apie Jošijo sūnų Judo karalių Šalumą,[i4] kuris buvo savo tėvo Jošijo sosto įpėdinis: „Jis išėjo iš tos vietos niekad nebegrįžti. 12 Toje vietovėje, į kurią buvo ištremtas, jis mirs. Šito krašto jis niekad nebematys“. Pranašavimas Jehojakimui 13 „Vargas tam, kuris stato sau namus neteisumu, menes – neteisingumu, kuris verčia savo bičiulį jam dirbti be atlygio,[i5] neatiduoda jam jo algos! 14 Kuris sako: „Pasistatysiu erdvius rūmus su vėsiomis menėmis“, – platina jų langus, išmuša jų sienas kedro lentomis ir nudažo juos skaisčiai raudonai. 15 Argi esi karališkesnis, kai kedru varžaisi su karaliais? O tavo tėvas – argi nevalgė ir negėrė? Tačiau jis vykdė ir tai, kas teisu ir teisinga,[i6] užtat ir lydėjo jį sėkmė. 16 Jis gynė vargšų ir skurdžių teises, dėl to jam ir sekėsi. Ar tai nebuvo tikras manęs pažinimas? – tai VIEŠPATIES žodis. 17 O tavo akims ir širdžiai rūpi vien savo nauda, tiktai lieti nekaltųjų kraują, naudoti prievartą ir smurtą“. 18 Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS apie Jošijo sūnų, Judo karalių Jehojakimą: „Vargas šiam vyrui! Jo niekas neraudos: 'Ai, mano broli! Ai, sese!'[i7] Jo niekas neraudos: 'Ai, valdove! Ai, didenybe!' 19 Jo laidotuvės bus kaip asilo,[i8] – išvilks jį ir išmes už Jeruzalės vartų“. Pranašavimas karaliui Jehojachinui {Konijui} 20 „Užlipk ant Libano[i9] kalnų ir klyk, tesigirdi tavo balsas Bašane! Klyk nuo Abarimų, nes visi tavo meilužiai sunaikinti! 21 Kai klestėjai, kreipiausi į tave, tačiau tu atsakei: „Neklausysiu!“ Toks buvo tavo kelias nuo pat tavo jaunystės, – mano balso tu neklausei! 22 Visus tavo ganytojus vėjas ganys, tavieji meilužiai eis į tremtį. Tada tikrai būsi sugėdinta ir pažeminta už visus savo nedorus darbus. 23 Tu, Libane tupintis, kedruose lizdą susisukęs, vaitosi, kai užpuls tave kančios, kai surems tave skausmai, kaip suremia gimdyvę!“ 24 „Kaip aš gyvas, – tai VIEŠPATIES žodis, – net jeigu Jehojakimo sūnus Konjahus,[i10] Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, – net nuo ten jį nuplėščiau. 25 Tave atiduosiu į rankas tų, kurie ieško tavo gyvybės, į rankas tų, kurie tau kelia siaubą, – į rankas Babilono karaliaus Nebukadnezaro ir kaldėjų. 26 Nublokšiu tave drauge su tavo motina, kuri tave pagimdė,[i11] į 'kitą kraštą', kuriame negimėte, ir ten jūs mirsite. 27 Į kraštą, į kurį jie trokš grįžti, jie nebesugrįš. 28 Ar šitas žmogus, Konjahus, nėra puodas, – šlamštas, skirtas sudaužyti, indas, kurio niekas nenori? Tai kodėl jis ir jo palikuonys yra išbloškiami? Kodėl nubloškiami į kraštą, kurio jie nepažįsta? 29 O, šalie, šalie, šalie! Išgirski VIEŠPATIES žodį! 30 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Įrašykite šitą žmogų kaip bevaikį,[i12] – nevykėlį visą gyvenimą! Nes nė vienam iš jo palikuonių nebepavyks vėl atsisėsti į Dovydo sostą ir valdyti Judo karalystę“. | 
