|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Kunigų knyga | Skyrius: |  | 25 |  |
| | Kunigų knyga | | | | | Kun 25 | 10 Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą. | | | | | Išnašos: | | 1 | Kun 25,1: Šabo metų ir jubiliejaus metų nuostatais buvo stengiamasi užkirsti kelią ekonominiam išnaudojimui, pabrėžiant, kad žemės nuosavybė priklauso ne žmonėms, bet Dievui. | | 2 | Kun 25,2-25,7: ... kraštas turės švęsti šabą ... : žemė turės pūdymuoti. Žr. Iš 23,10-11. Nors šio papročio pagrindas buvo sveika nuovoka, kad žemė turi pailsėti, šiame tekste jis reiškia, kad Viešpats yra krašto savininkas ir duoda jį izraeliečiams tik valdyti. Šiuolaikine mąstysena, šiame tekste susiduriame su religiniu ekologijos pradu. Šabo metų derlius turėjo likti laukuose, nes juo naudotis galėjo visi (žr. 12-ąją eilutę). Iš 23,10-13 tekste minimi tik vargšai ir laukiniai gyvuliai. | | 3 | Kun 25,8-25,24: Po septynerių šabo metų, t. y. penkiasdešimtaisiais metais, yra jubiliejaus metai, hebrajiškai vadinami jobel arba avino {ragas}, nes jubiliejaus metai būdavo pradedami rago pūtimu. Taigi mūsų žodis jubiliejus yra hebrajiškos kilmės. Jubiliejaus metų įstatymas turėjo nepaprastą visuomeninę ir ekonominę reikšmę, nes išreiškė rūpinimąsi šeima ir žeme. | | 4 | Kun 25,25-25,55: Nuostatai apie nuosavybę ir jos atpirkimą. Artimiausias giminaitis, hebrajiškai Go ‘el, t. y. atpirkėjas, yra giminaitis, turintis pareigą rūpintis šeimos narių teisėmis. Žr. Sk 35,12; Rut 4. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Kunigų knyga | Skyrius: | | 25 | |
|
|
|
|
