Džiūgavimas danguje 1 Paskui aš girdėjau danguje skardžius balsus tarsi didžiulės minios, skelbiančios: „Aleliuja! Išganymas, šlovė ir galybė priklauso mūsų Dievui, 5 O nuo sosto nuskambėjo balsas: „Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai, visi, kurie bijote jo: maži ir dideli!“ 6 Vėl išgirdau gausingos minios balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą. Jie skelbė: „Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. 7 Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės[i1] ir jo nuotaka pasirengusi. 8 Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“. 9 Ir sako man [angelas]: „Rašyk: 'Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį'“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“ | 
