¹ Choro vadovui. Pagal gititą. Asafo.

² Džiaugsmingai giedokite Dievui, mūsų gynėjui,

šaukite iš džiaugsmo Jokūbo Dievui!

³ Užveskite giesmę ir muškite būgnelius su žvangučiais,

pritarkite švelniai lyromis ir arfomis.

⁴ Pūskite ragą ir kai jaunatis, ir kai pilnatis ­

mūsų šventės dienomis.

⁵ Juk tai įstatas Izraeliui,

Jokūbo Dievo įsakas.

⁶ Jis davė jį Juozapo giminei,

jai išėjus iš Egipto žemės.

Girdžiu balsą, kurio nepažinojau:

⁷ „Nuėmiau naštą nuo tavo pečių,

išlaisvinau tavo rankas nuo pintinės.

⁸ Varge šaukeisi manęs, ir aš išgelbėjau tave;

nematomas atsakiau tau griaustiniu;

mėginau tave prie Meribos šaltinių. Sela.

⁹ Klausykis, mano tauta, įspėju tave!

O Izraeli, kad tu manęs paklausytum!

¹⁰ Neturėsi jokio kito dievo,

prieš svetimą dievą kniūbsčias nepulsi!

¹¹ Aš VIEŠPATS, tavo Dievas,

kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės.

Plačiai atve´rk savo burną, ir aš ją pripildysiu.

¹² Bet mano tauta nenorėjo manęs klausyti,

Izraelis nenorėjo man paklusti.

¹³ Todėl leidau jiems sekti savo užkietėjusias širdis

ir elgtis pagal savo užmačias.

¹⁴ O kad mano tauta manęs klausytų,

kad Izraelis eitų mano keliais!

¹⁵ Tučtuojau nugalėčiau jų priešus,

prieš jų engėjus vėl ranką pakelčiau.

¹⁶ Kurie nekenčia VIEŠPATIES, gūšis iš baimės;

jų žūtis bus amžina.

¹⁷ Bet tave maitinčiau geriausiais kviečiais

ir uolų medumi tave džiuginčiau.“

¹ Asafo psalmė. Dievas užima savo vietą dieviškojoje taryboje,

dievų sueigoje jis teisia:

² „Kiek ilgai jūs neteisingai teisite

ir būsite šališki nedorėliams! Sela.

³ Ginkite silpnuosius ir našlaičius,

saugokite vargdienių ir beturčių teises!

⁴ Gelbėkite silpnuosius ir beturčius,

gelbėkite juos iš nedorėlių nagų!

⁵ Kokie jie neišmanėliai! Kokie jie kvaili!

Jie vaikšto nedorais keliais,

ir teisingumo pamatai žemėje griūva!

⁶ ‘Esate dievai, ­ aš sakiau, ­

jūs visi Aukščiausiojo sūnūs.’

⁷ Tačiau mirsite kaip žmonės,

krisite kaip kiekvienas didžiūnas.“

⁸ Pakilk, Dieve! Teisk žemę,

nes tau priklauso visos tautos!

¹ Giesmė. Asafo psalmė. ² Dieve, netylėk!

Nebūk man kurčias ar nebylus, Dieve!

³ Štai maištauja tavo priešai,

kelia galvas, kurie tavęs nekenčia.

⁴ Jie rengia sąmokslus prieš tavo tautą,

tariasi prieš tavo globotinius.

⁵ „Eime, ­ sako jie, ­

sunaikinkime juos kaip tautą;

Izraelio vardas nebebus daugiau minimas!“

⁶ Tikrai jie vieningai sąmokslauja,

prieš tave sudaro sąjungą

⁷ Edomo ir izmaelitų tautos,

Moabas ir hagarai,

⁸ Gebalas, Amonas, Amalekas,

Filistija ir Tyro gyventojai.

⁹ Asūras irgi prie jų prisidėjo;

tai stipri Loto vaikų parama. Sela.

¹⁰ Padaryk jiems, ką padarei Midjanui,

Siserai ir Jabinui prie Kišono upės.

¹¹ Tu nugalėjai juos prie En Doro,

ir jų lavonai tapo mėšlu laukams.

¹² Pasielk su jų didžiūnais kaip su Orebu ir Zeebu,

su visais jų vadais kaip su Zebahu ir Calmuna.

¹³ „Užimkime Dievo pievas, ­

sakė jie, ­ ir užvaldykime!“

¹⁴ O mano Dieve, išblaškyk juos lyg dulkes,

lyg vėjo nešamus pelus!

¹⁵ Kaip ugnis siaubia mišką,

kaip liepsna svilina kalnus,

¹⁶ taip tu savo audra sek įkandin jų

ir kelk jiems siaubą savo vėtra!

¹⁷ Taip teparausta jiems veidai iš gėdos,

kad jie imtų ieškoti tavo vardo, VIEŠPATIE!

¹⁸ Tebūna nugalėti ir amžinai išgąsčio apimti,

težūva visiškai sugėdinti.

¹⁹ Težino, kad tu vienas, kurio vardas VIEŠPATS,

esi Aukščiausiasis visoje žemėje.

¹ Choro vadovui. Pagal gititą. Koracho sūnų psalmė.

² Kokios mielos tavo buveinės,

Galybių VIEŠPATIE!

³ Trokštu ir ilgiuosi VIEŠPATIES Šventyklos kiemų;

mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.

⁴ Net žvirblis randa namus

ir kregždė lizdą savo jaunikliams

prie tavo aukurų, Galybių VIEŠPATIE,

mano Karaliau ir mano Dieve.

⁵ Kokie laimingi, kurie gyvena tavo Namuose,

visada šlovindami tave giesme! Sela.

⁶ Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją tavyje,

kurio širdis pakeliui į Siono kalną.

⁷ Jie eina per Bakos slėnį,

ir slėnis tampa jiems šaltinių vieta,

tartum ankstyvieji lietūs būtų pripildę jį palaimos.

⁸ Eidami jie stiprėja;

jie matys Dievą Sione.

⁹ O VIEŠPATIE, Galybių Dieve, išgirsk mano maldą;

klausykis, Jokūbo Dieve! Sela.

¹⁰ Dieve, maloniai pažvelk į mūsų skydą,

pasižiūrėk į savo pateptojo veidą!

¹¹ Juk viena diena tavo kiemuose vertesnė

už tūkstantį bet kur kitur.

Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio,

negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse.

¹² Juk VIEŠPATS Dievas yra ir saulė, ir skydas;

jis teikia malonę ir garbę.

VIEŠPATS nešykšti nieko tiems,

kurie gyvena, dorai elgdamiesi.

¹³ Galybių VIEŠPATIE, koks laimingas žmogus,

kuris tavimi pasitiki!

¹ Choro vadovui. Koracho sūnų psalmė.

² VIEŠPATIE, tu gailestingas savo kraštui;

tu parvedi namo Jokūbo belaisvius.

³ Tu atleidi savo tautos kaltę,

sunaikini visas jų nuodėmes. Sela.

⁴ Tu sulaikai visą savo pyktį,

malšini savo degantį įniršį.

⁵ Atgaivink mus vėl, mūsų išgelbėjimo Dieve,

atšauk savo apmaudą!

⁶ Argi amžinai ant mūsų pyksi?

Nejau nirši per kartų kartas?

⁷ Tikrai tu mus vėl atgaivinsi,

kad tavo tauta džiaugtųsi tavimi.

⁸ VIEŠPATIE, parodyk mums savo ištikimąją meilę

ir išgelbėk mus!

⁹ Klausausi, ką kalba VIEŠPATS Dievas;

jis skelbia ramybę savo tautai ­

savo ištikimiesiems,

jeigu jie negrįš į savo kvailybę.

¹⁰ Tikrai jo išgelbėjimas ranka pasiekiamas tiems,

kurie jo pagarbiai bijo,

kad jo šlovė pasiliktų mūsų krašte.

¹¹ Ištikima meilė ir tiesa susitiks,

ramybė ir teisumas pasibučiuos.

¹² Tiesa želia iš žemės,

o Dievo Teisumas žvelgia iš dangaus.

¹³ Tikrai VIEŠPATS suteiks, kas gera,

ir mūsų žemė duos gausų derlių.

¹⁴ Teisumas žengia jo priekyje,

darydamas taką jo žingsniams.