¹ Dovydo psalmė, jam esant Judo dykumoje.

² Dieve, tu mano Dievas,

tavęs aš ieškau;

mano siela tavęs ilgisi,

mano kūnas tavęs trokšta

kaip sausa, pavargusi ir perdžiūvusi žemė.

³ Leisk man pažvelgti į tave šventovėje;

leisk man pamatyti tavo galybę ir garbę!

⁴ Tavo ištikimoji meilė man brangesnė už gyvastį,

mano lūpos skelbia tavo šlovę.

⁵ Šlovinsiu tave, kol gyvensiu;

tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavo vardo.

⁶ Būsiu sotus kaip po turtingų vaišių,

džiaugsmingai giedosiu šlovės giesmes.

⁷ Gulėdamas guolyje, tave menu,

per visą naktį mąstau,

⁸ kad tu mano pagalba,

ir tavo sparnų ūksmėje krykštauju iš džiaugsmo.

⁹ Glaudžiuosi prie tavęs,

tavo dešinė mane palaiko.

¹⁰ O tie, kurie stengiasi mane pražudyti,

težengia į žemės gelmes.

¹¹ Tesudoroja juos kalavijas;

tetampa jie šakalų grobiu.

¹² O karalius džiaugsis Dievu;

visi, kurie Dievu prisiekia, džiūgaus,

nes melagių lūpos bus užčiauptos.

¹ Choro vadovui. Dovydo psalmė.

² Išgirsk mano balsą, Dieve, kai skundžiuosi;

saugok mano gyvastį nuo priešų keliamo siaubo.

³ Apgink mane nuo nedorėlių gaujos,

nuo pikta darančių minios.

⁴ Jie galanda savo liežuvius lyg kalavijus,

taiko lyg strėles savo karčius žodžius,

⁵ iš pasalų šaudami į nekaltą žmogų;

jie šauna staiga, nieko nebijodami.

⁶ Jie drąsinasi savo kėslais,

susimoko, kur spęsti spąstus,

manydami: „Kas gali mus pamatyti?“

⁷ Jie sumano nedorą kėslą

ir slepia savo sumanytą niekšybę;

žmogus ­ gelmė, o jo širdis ­ bedugnė.

⁸ Bet Dievas paleidžia į juos savo strėles,

ir jie staiga sužeidžiami.

⁹ Liežuviu jie patys sau pražūtį lemia;

kas tai pamato, kraipo galvas.

¹⁰ Tuomet visus žmones apims pagarbi baimė;

jie skelbs, ką Dievas padarė,

ir apmąstys visus jo darbus.

¹¹ Teisusis džiūgaus VIEŠPATYJE

ir ras jame užuovėją;

visi dorieji giedos jam šlovės giesmę.

¹ Choro vadovui. Psalmė. Dovydo giesmė.

² Pridera tau, Dieve, šlovės giesmė Sione;

įžadai, tau padaryti, bus įvykdyti,

³ nes tu išklausai maldas.

Žmonės iš visur ateis pas tave

⁴ su savo nuodėmėmis.

Mūsų kaltės mus palaužia, bet tu jas atleidi.

⁵ Laimingas žmogus, kurį tu išsirenki ir patrauki

gyventi savo kiemuose!

Sotinsimės tavo Namų palaima,

šventu tavo šventyklos grožiu.

⁶ Atsakai mums Dieve, mūsų Gelbėtojau,

pagarbią baimę keliančių darbų pergale.

Į tave viltis deda visi žemės pakraščiai

ir tolimosios jūros!

⁷ Pastatei kalnus į vietą savo jėga

tu, kuris esi apsisiautęs galybe.

⁸ Tu nutildai jūrų šėlimą,

audringas bangas ir sąmyšį tautų.

⁹ Tavo nuostabūs ženklai kelia

žemės pakraščių gyventojams pagarbią baimę;

tavo darbai neša

saulėtekio ir saulėlydžio šalims džiaugsmo šūksnius.

¹⁰ Tu lankai kraštą ir palaistai,

padarai jį turtingą ir derlingą.

Tavo upė, Dieve, pilna vandens,

tu įgalini žemę auginti pasėlius.

Juk tu ją parengi!

¹¹ Gausiai palaistai jos vagas,

sutrupini jos grumstus,

suminkštini lietaus būriais,

laimini augantį derlių.

¹² Apvainikuoji metus savo gerumo derliumi;

tavo vežimų provėžos trykšta aliejumi;

¹³ tyrų ganyklose jis sklydi

ir kalvos gaubiasi džiūgavimu.

¹⁴ Pievose ­ avių knibždėlynas,

slėniai kupini kviečių;

dainuojama ir giedama iš džiaugsmo.“

¹ Choro vadovui. Giesmė. Psalmė.

Šlovinkite Dievą džiaugsmo šūksniais, visi kraštai,

² giedokite šlovės giesmę jo vardui,

teikite jam iškilmingą šlovę!

³ Kartokite Dievui: „Kokie nuostabūs tavo darbai!

Tokia didi tavo jėga,

kad tavo priešai gūžiasi prieš tave!

⁴ Tegarbina tave visa žemė,

tegieda tau šlovės giesmę,

tegieda šlovės giesmę tavo vardui!“ Sela.

⁵ Ateikite ir pamatykite, ką Dievas padarė;

savo darbais jis kelia pagarbią žmonių baimę.

⁶ Jūrą jis pavertė sausuma,

o per upę mūsų protėviai perėjo pėsti.

Ten mes džiūgavome jame.

⁷ Jis amžinai viešpatauja savo galybe,

jo akys stebi tautas;

tenesididžiuoja maištininkai! Sela.

⁸ Tautos, garbinkite mūsų Dievą,

teskamba jo šlovės garsai!

⁹ Mums jis suteikė gyvenimą

ir neleido mūsų kojoms suklupti.

¹⁰ Dieve, tu mus išbandei!

Ištyrei mus, kaip ištiriamas sidabras ugnimi;

¹¹ tu leidai mums įkliūti į pinkles,

mums ant pečių uždėjai sunkią naštą.

¹² Tu leidai, kad žmonės jotų mums ant sprando;

mes perėjome per ugnį ir vandenį,

ir tu išvedei mus į saugią vietą.

¹³ Įžengiu į tavo Namus su deginamosiomis aukomis

ir vykdau tau duotus įžadus,

¹⁴ įžadus, kuriuos ištarė mano lūpos

ir tau pažadėjo, kai buvau nelaimėje.

¹⁵ Deginamosioms aukoms atnašauju tau penimas avis

drauge su degančių avinų dūmais,

aukoju jaučius ir ožius. Sela.

¹⁶ Ateikite ir klausykitės,

visi pagarbiai Dievo bijantieji,

kai skelbiu, ką jis man padarė.

¹⁷ Balsu jo šaukiausi,

ir šlovės giesmė buvo man ant liežuvio.

¹⁸ Jeigu būčiau turėjęs piktą mintį širdyje,

VIEŠPATS nebūtų klausęsis.

¹⁹ Bet Dievas išgirdo,

jis klausėsi mano maldos.

²⁰ Pagarbintas Dievas,

kuris neatstūmė mano maldos

ir neatsakė man savo gerumo.

¹ Choro vadovui. Su styginiais instrumentais. Psalmė. Giesmė.

² Tebūna Dievas mums maloningas ir telaimina mus!

Tešviečia mums jo veidas, Sela

³ kad tavo kelias būtų žinomas žemėje,

o tavo išgelbėjimas visose tautose.

⁴ Tegarbina, Dieve, tave tautos,

visos tautos tave tešlovina!

⁵ Žmonės džiūgaus ir krykštaus iš džiaugsmo,

nes tu valdai tautas teisingai;

žemėje tu vesi žmones. Sela.

⁶ Tegarbina, Dieve, tave tautos,

visos tautos tave tešlovina!

⁷ Teduoda žemė savo derlių;

telaimina mus Dievas, mūsų Dievas!

⁸ Telaimina mus Dievas,

tebijo pagarbiai jo visa žemė.