¹ Choro vadovui. Koracho sūnų giesmė. „Mergelių“ melodija.

² Dievas ­ mūsų prieglauda ir stiprybė,

visada artima pagalba varguose.

³ Todėl nebijome, nors žemė sverdėtų,

nors kalnai griūtų į jūrų gelmę,

⁴ net jei jų vandenys šėltų ir putotų,

kalnai drebėtų nuo jų šėlsmo. Sela.

⁵ Upės srovės linksmina Dievo miestą,

šventąją Aukščiausiojo buveinę.

⁶ Dievas jame, jis nebus sunaikintas;

rytui auštant, Dievas ateis jam į pagalbą.

⁷ Siautėja tautos, griūva karalystės,

pasigirdus jo griausmui, apmiršta žemė.

⁸ Su mumis Galybių VIEŠPATS,

Jokūbo Dievas ­ mūsų tvirtovė! Sela.

⁹ Ateikite ir pamatykite, ką VIEŠPATS padarė,

pasižiūrėkite į jo nuostabius darbus žemėje.

¹⁰ Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sutrupina,

ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta.

¹¹ „Taikykitės ir žinokite, kad aš esu Dievas!

Iškilus tautose, iškilus žemėje.“

¹² Su mumis Galybių VIEŠPATS,

Jokūbo Dievas ­ mūsų tvirtovė! Sela.

¹ Choro vadovui. Koracho sūnų psalmė.

² Plokite iš džiaugsmo, visos tautos!

Šlovinkite Dievą džiaugsmo valiavimais!

³ Juk VIEŠPATS, Aukščiausiasis, pagarbų šiurpą kelia,

jis didis visos žemės Karalius.

⁴ Tautas mums pavaldžias jis padarė,

gentis padėjo mums po kojų.

⁵ Paveldą mums jis išrinko ­

pasididžiavimą savo tautos, kurią jis myli. Sela.

⁶ Dievas žengia, lydimas džiaugsmo šauksmų,

VIEŠPATS, lydimas ragų gaudesio.

⁷ Giedokite šlovės giesmes Dievui,

giedokite šlovės giesmes!

Giedokite šlovės giesmes mūsų Karaliui,

giedokite šlovės giesmes!

⁸ Juk Dievas ­ visos žemės Karalius;

giedokite jam šlovės himną!

⁹ Dievas viešpatauja visoms tautoms,

Dievas sėdi savo šventajame soste.

¹⁰ Tautų didžiūnai renkasi

su tauta Dievo, kurį Abraomas garbino.

Juk žemės skydai priklauso Dievui,

jis ­ didžiai iškilus.

¹ Giesmė. Koracho sūnų psalmė. ² VIEŠPATS didis

ir labai vertas šlovės mūsų Dievo mieste.

Jo šventasis kalnas,

³ aukštas ir gražus, yra visos žemės džiaugsmas,

Siono kalnas, Cafono viršūnė,

didžiojo Karaliaus miestas.

⁴ Dievas parodė, kad saugu su juo

miesto tvirtovėse.

⁵ Štai karaliai sutelkė jėgas

ir drauge atžygiavo pulti.

⁶ Vos pamatę jį, jie apstulbo;

siaubo apimti, jie puolė bėgti.

⁷ Juos pagavo drebulys

lyg gimdančios moters skausmas,

⁸ lyg Taršišo laivai būtų buvę

ryčio audros skandinami.

⁹ Ką esame girdėję, tą pamatėme

Galybių VIEŠPATIES mieste,

mūsų Dievo mieste,

kurį Dievas padaro amžinai saugų. Sela.

¹⁰ Dieve, mes garbiname tavo ištikimąją meilę

tavo šventykloje.

¹¹ Tavo garsas, Dieve,

kaip ir tavo šlovė siekia žemės pakraščius.

Tavo dešinė kupina teisumo!

¹² Tesilinksmina Siono kalnas,

tedžiūgauja Judo miestai, nes tu teisingai teisi.

¹³ Apeik aplink Sioną, apsuk ratą;

suskaičiuok jo bokštus.

¹⁴ Atkreipk dėmesį į jo pylimus,

pereik per jo tvirtoves,

kad galėtumei pasakyti būsimajai kartai:

¹⁵ „Šis Dievas ­ mūsų Dievas per amžių amžius.

Jis ves mus amžinai.“

¹ Choro vadovui. Koracho sūnų psalmė.

² Pasiklausykite, visi žmonės, ką pasakysiu!

Klausykitės, visi pasaulio gyventojai,

³ didžiūnai ir prastuoliai,

turtuoliai ir vargšai!

⁴ Žodžiai, kuriuos tariu, išmintingi,

mano širdies kalba kupina įžvalgos.

⁵ Telksiuos į išminties posakį

ir, skambindamas arfa, aiškinsiu jo mįslę.

⁶ Kodėl turėčiau bijoti vargo dienomis,

kai mane apninka nedori priešai,

⁷ žmonės, kurie pasitiki savo turtais

ir didžiuojasi savo lobių gausumu.

⁸ Joks žmogus negali savęs atpirkti

ar mokėti Dievui savo išpirkos.

⁹ Žmogaus gyvasties kaina per aukšta:

ką jis galėtų mokėti, niekada nebūtų gana,

¹⁰ kad sulaikytų jį nuo kapo

ir leistų jam amžinai gyventi.

¹¹ Juk žmogus mato, kad miršta net išmintingieji,

kaip ir kvaili bei nemokšos,

palikdami kitiems savo turtus.

¹² Kapas ­ amžini jų namai,

buveinė per kartų kartas,

nors savo vardu jie praminė šalis.

¹³ Mirtingasis negali išlikti savo didybėje,

jis panašus į nugaištantį gyvulį.

¹⁴ Toks kelias tų, kurie išpuikę,

galas tų, kurie patenkinti savo turtais. Sela.

¹⁵ Tarsi avys jie gūžina į Šeolą;

mirtis bus jų piemuo.

Dorieji viešpataus jiems aušros metu,

o jų išdidumas greitai pradings.

Šešėlių pasaulis taps jų namais.

¹⁶ Bet mano gyvastį Dievas atpirks

iš Šeolo nagų, nes jis teiksis mane pasiimti. Sela.

¹⁷ Nesijaudink, jei kas turtėja,

jei jo turtai didėja.

¹⁸ Juk su savimi pasiimti negalės nieko, kai mirs,

jo turtai neis kartu su juo į kapą.

¹⁹ Nors žmogus, gyvas būdamas, manytų esąs laimingas,

nors ir būtų giriamas, nes jam sekasi,

²⁰ jis turi dėtis į būrį savo protėvių,

kurie daugiau niekada nebematys šviesos.

²¹ Mirtingasis nesupranta didybės,

jis panašus į nugaištantį gyvulį.