¹ Todėl karaliaus Darijaus įsakymu buvo atlikta paieška saugyklose, kurios buvo įrengtos Babilono ižduose, ² ir Ekbatanoje, Medijos srities sostinėje, aptiktas ritinys, ant kurio parašyta: „Žyma. ³ Pirmais savo valdymo metais karalius Kyras išleido įsaką dėl Dievo Namų Jeruzalėje:

‘Tie Namai turi būti atstatyti kaip vieta atnašauti aukoms ir aukoti deginamosioms aukoms. Jų aukštis tebūna šešiasdešimt uolekčių, o plotis šešiasdešimt uolekčių. ⁴ Teturi jie po tris sluoksnius skaldyto akmens po kiekvienu medžio sluoksniu. Išlaidos turi būti padengtos iš karališkojo iždo. ⁵ Be to, tebūna sugrąžinta ir nugabenta į Jeruzalės šventyklą, kiekvienas į savo vietą, aukso ir sidabro reikmenys, kuriuos Nebukadnecaras paėmė iš Jeruzalės Šventyklos ir atgabeno į Babiloną. Turite juos padėti į Dievo Namus. ⁶ Tad dabar jūs ­ Tatnajau, Užupio srities valdytojau, Šetar Boznajau, ir jūs, jų bendražygiai, Užupio srities pareigūnai, pasitraukite nuo jų. ⁷ Nesikiškite į šių Dievo Namų darbus. Žydų valdytojas ir žydų seniūnai teatstato šiuos Dievo Namus savo vietoje. ⁸ Be to, šiuo įsakau, ką jūs turite daryti, kad padėtumėte tiems žydų seniūnams atstatyti Dievo Namus: tų žmonių išlaidos turi būti tučtuojau atlygintos iš karaliaus išteklių, paimtų iš Užupio srities duoklės. ⁹ Ko tik reikėtų ­ jautukų, avinų ar avių deginamosioms aukoms dangaus Dievui, kviečių, druskos, vyno ar aliejaus kunigų reikalams Jeruzalėje, tebūna jiems be perstojo kasdien duodama, ¹⁰ kad jie atnašautų malonias aukas dangaus Dievui ir melstųsi už karaliaus ir jo vaikų gyvastį. ¹¹ Be to, aš skelbiu, kad jei kas nors pakeistų šį įsaką, už nusižengimą tebūna išplėštas iš jo namų sienojas, ir tebūna jis ant jo pamautas. Tebūna mėšlynu paversti jo namai. ¹² Dievas, kuris yra apgyvendinęs ten savo vardą, tesunaikina kiekvieną karalių ir tautą, kuri imtųsi šį įsaką pakeisti, ardydama Dievo Namus Jeruzalėje. Aš, Darijus, išleidau įsaką. Tebūna jis įvykdytas nedelsiant ir rūpestingai!’“

¹³ Tada Tatnajas, Užupio srities valdytojas, Šetar Boznajas ir jų bendražygiai stropiai ir rūpestingai įvykdė visa, ką karalius Darijus buvo įsakęs. ¹⁴ Tad žydų seniūnai pranašų Agėjo ir Idojo sūnaus Zacharijos dienomis spartino statybą. Jie užbaigė statybą pagal Izraelio Dievo įsakymą ir Kyro, Darijaus bei Artakserkso įsakus. ¹⁵ Taigi šie Namai buvo užbaigti šeštų karaliaus Darijaus viešpatavimo metų adaro mėnesio trečią dieną.

¹⁶ Izraelitai ­ ir kunigai, ir levitai, ir kiti sugrįžę tremtiniai ­ džiaugsmingai šventė šių Dievo Namų pašventinimą. ¹⁷ Jie paaukojo Namų pašventinimui šimtą jaučių, du šimtus avinų, keturis šimtus ėriukų ir kaip atnašą už nuodėmę dvylika ožių už visą Izraelį pagal Izraelio giminių skaičių. ¹⁸ Galop jie paskirstė kunigus į skyrius ir levitus į padalas Dievo tarnybai Jeruzalėje, kaip parašyta Mozės knygoje.

Paschos iškilmė

¹⁹ Sugrįžę tremtiniai šventė pirmo mėnesio keturioliktą dieną, ²⁰ nes ir kunigai, ir levitai buvo apsivalę. Visi buvo švarūs. Jie pjovė Paschos avinėlį visiems sugrįžusiems tremtiniams, savo broliams kunigams ir sau patiems. ²¹ Jį valgė Izraelio žmonės, sugrįžę iš tremties drauge su visais, kurie, atsiskirdami nuo nešvarumo tautų krašte, buvo prisidėję prie jų ieškodami VIEŠPATIES, Izraelio Dievo. ²² Su džiaugsmu jie šventė Neraugintosios duonos šventę septynias dienas, nes VIEŠPATS buvo padaręs juos linksmus, taip palenkdamas Asirijos karaliaus širdį, kad jis padėjo jiems statyti Namus Dievo, kuris yra Izraelio Dievas.

¹ Po šių įvykių, Persijos karaliui Artakserksui viešpataujant, Ezra, sūnus Serajos, sūnaus Azarijos, sūnaus Hilkijos, ² sūnaus Šalumo, sūnaus Cadoko, sūnaus Ahitubo, ³ sūnaus Amarijos, sūnaus Azarijos, sūnaus Merajoto, ⁴ sūnaus Zerachijos, sūnaus Uzio, sūnaus Bukio, ⁵ sūnaus Abišūvos, sūnaus Finehaso, sūnaus Eleazaro, sūnaus vyriausiojo kunigo Aarono, ⁶ taigi tas Ezra parvyko iš Babilono. Jis buvo raštininkas ­ žinovas Mozės Įstatymo, kurį buvo davęs VIEŠPATS, Izraelio Dievas. Kadangi VIEŠPATIES ranka buvo su juo, karalius buvo suteikęs jam visa, ko tik jis prašė.

⁷ Kai kurie iš izraelitų ­ kunigų bei levitų, giesmininkų ir vartininkų bei Šventyklos tarnų ­ parvyko į Jeruzalę septintais karaliaus Artakserkso metais. ⁸ Jie atvyko į Jeruzalę septintų karaliaus metų penktą mėnesį. ⁹ Kelionė iš Babilono buvo pradėta pirmo mėnesio pirmą dieną, ir penkto mėnesio pirmą dieną jis atvyko į Jeruzalę, nes su juo buvo maloninga VIEŠPATIES ranka. ¹⁰ Ezra buvo atsidavęs visa širdimi tyrinėti VIEŠPATIES Įstatymą, laikytis jo ir mokyti Izraelį įstatų ir įsakų.

¹¹ Štai nuorašas laiško Izraeliui, kurį karalius Artakserksas davė Ezrai ­ kunigui raštininkui, žinovui VIEŠPATIES įsakymų žodžių ir jo įstatų;

¹² „Artakserksas, karalių karalius, kunigui Ezrai, dangaus Dievo Įstatymo rašto žinovui linki ramybės. Dabar ¹³ aš skelbiu įsaką, kad kas tik mano karalystėje iš Izraelio žmonių ar jų kunigų bei levitų laisva valia ryžtasi eiti į Jeruzalę, gali eiti su tavimi. ¹⁴ Tu esi karaliaus ir jo septynių patarėjų siųstas sutvarkyti Judą ir Jeruzalę pagal tavo rankoje esančio savo Dievo Įstatymą, ¹⁵ nugabenti sidabrą bei auksą, karaliaus ir jo patarėjų savanoriškai paaukotus Izraelio Dievui, kurio buveinė yra Jeruzalėje, ¹⁶ taip pat visą sidabrą bei auksą, gautą iš Babilono srities, drauge su žmonių ir kunigų geros valios atnašomis, noriai duotomis jų Dievo Namams, esantiems Jeruzalėje. ¹⁷ Už tuos pinigus turi nedelsdamas nupirkti jaučių, avinų bei ėriukų, javų atnašų bei liejamųjų atnašų ir paaukoti juos ant savo Dievo Namų aukuro Jeruzalėje. ¹⁸ O su likusiu sidabru ir auksu tu ir tavo broliai darykite, kas atrodo jums geriausia pagal jūsų Dievo valią. ¹⁹ Tau patikėtus tavo Dievo Namų tarnybos reikmenis turi perduoti Jeruzalės Dievui. ²⁰ O kas daugiau reikalinga tavo Dievo Namams, kuriais rūpintis esi įpareigotas, galėsi aprūpinti iš karaliaus iždo.

²¹ Aš, karalius Artakserksas, įsakau visiems Užupio srities iždo valdytojams: kokį tik prašymą pateiks jums kunigas Ezra, dangaus Dievo įstatymo rašto žinovas, tebūna jis patenkintas nedelsiant ir rūpestingai ²² iki šimto sidabro talentų, šimto korų kviečių, šimto batų vyno, šimto batų aliejaus, o druskos be saiko. ²³ Kas tik dangaus Dievo įsakyta, tebūna vykdoma uoliai dangaus Dievo Namams, antraip pyktis ištiks karaliaus ir jo įpėdinių karalystę. ²⁴ Be to, mes pranešame jums, kad neleidžiama uždėti duoklės, asmens ar žemės mokesčių kunigams, levitams, giesmininkams, vartininkams, Šventyklos tarnams ar kitiems Dievo Namų tarnams.

²⁵ O tu, Ezra, paskirk pareigūnus ir teisėjus pagal užrašytą tavo Dievo išmintį, kad jie teistų visus Užupio srities žmones, žinančius tavo Dievo Įstatymus. Turite pamokyti tuos, kurie jų nežino. ²⁶ Kas nepaklus tavo Dievo Įstatymui ir karaliaus įstatymui, turi būti nubaustas nedelsiant ar mirtimi, ar tremtimi, ar turto atėmimu, ar įkalinimu.“

²⁷ Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, mūsų protėvių Dievas, kuris įdėjo į karaliaus širdį tokį dalyką ­ išaukštinti VIEŠPATIES Namus Jeruzalėje, ²⁸ kuris parodė man ištikimą meilę karaliaus bei jo patarėjų akivaizdoje ir visų įtakingų karaliaus pareigūnų akivaizdoje. Aš buvau padrąsintas, nes VIEŠPATIES ranka buvo su manimi, ir surinkau Izraelio šeimų galvas eiti su manimi.

¹ Štai kilčių galvos ir kilmės sąrašas parėjusių su manimi iš Babilono, viešpataujant karaliui Artakserksui. ² Iš Finehaso palikuonių ­ Geršomas; iš Itamaro palikuonių ­ Danielius; iš Dovydo palikuonių ­ Hatušas, ³ Šechanijos sūnus; iš Parošo palikuonių ­ Zacharija, su kuriuo buvo įtraukti į sąrašą du šimtai penkiasdešimt vyrų; ⁴ iš Pahat Moabo ­ Zerachijos sūnus Eljehoenajas ir su juo du šimtai vyrų; ⁵ iš Zatuvo palikuonių ­ Jahazielio sūnus Šechanija ir su juo trys šimtai vyrų; ⁶ iš Adino palikuonių ­ Jehonatano sūnus Ebedas ir su juo penkiasdešimt vyrų; ⁷ iš Elamo palikuonių ­ Atalijos sūnus Izaja ir su juo septyniasdešimt vyrų; ⁸ iš Šefatijos palikuonių ­ Mykolo sūnus Zebadija ir su juo aštuoniasdešimt vyrų; ⁹ iš Joabo palikuonių ­ Jehielio sūnus Abdija ir su juo du šimtai aštuoniolika vyrų; ¹⁰ iš Banio palikuonių ­ Josifijos sūnus Šelomitas ir su juo šimtas šešiasdešimt vyrų; ¹¹ iš Bebajo palikuonių ­ Bebajo sūnus Zacharija ir su juo dvidešimt aštuoni vyrai; ¹² iš Azgado palikuonių ­ Ha Katano sūnus Johananas ir su juo šimtas dešimt vyrų; ¹³ iš Adonikamo palikuonių, atėjusių vėliausiai, buvo šie: Elifeletas, Jejelis bei Šemaja ir su jais šešiasdešimt vyrų; ¹⁴ iš Bigvajo palikuonių ­ Utajas ir Zakūras, o su jais septyniasdešimt vyrų.

¹⁵ Sutelkiau juos prie upės, tekančios Ahavos link. Ten mes praleidome tris dienas. Apžiūrėdamas mačiau paprastus žmones ir kunigus, bet neradau tarp jų nė vieno iš levitų. ¹⁶ Tada pasišaukiau šeimų galvas Eliezerą, Arielį, Šemają, Elnataną, Nataną, Zachariją ir Mešulamą bei mokytojus Jaribą ir Elnataną ¹⁷ ir išsiunčiau juos pas Idoją, vietovės, vardu Kasifija, galvą, nurodęs ką sakyti Idojui bei jo broliams ir Šventyklos tarnams Kasifijoje, kad atsiųstų tarnų mūsų Dievo Namams. ¹⁸ Kadangi maloningoji Dievo ranka buvo su mumis, jie parvedė mums išmintingą vyrą iš izraelito Levio sūnaus Mahlio palikuonių, būtent Šerebiją su jo sūnumis ir giminėmis, iš viso aštuoniolika, ¹⁹ ir Hašabiją, o su juo Izają iš Merario palikuonių su gimine ir sūnumis, iš viso dvidešimt, ²⁰ neskaitant dviejų šimtų dvidešimt palikuonių Šventyklos tarnų, kuriuos Dovydas ir jo didžiūnai buvo paskyrę tarnauti levitams. Visi jie buvo įrašyti į sąrašą vardais.

²¹ Tada ten, prie Ahavos upės, paskelbiau pasninką, kad, nusižeminę prieš savo Dievą, prašytume sėkmingos kelionės sau, mūsų vaikams ir visai mūsų mantai. ²² Mat gėdijausi prašyti karaliaus karių ar raitelių apsaugos kelyje nuo priešų, kadangi buvome sakę karaliui, kad mūsų Dievo ranka gera visiems, kurie jo ieško, bet jo galybė ir rūstybė prieš visus, kurie jį palieka. ²³ Taigi mes pasninkavome, prašydami to iš Dievo, ir mūsų prašymas buvo išklausytas.

²⁴ Tada, išrinkęs iš kunigų dvylika vadovų ­ Šerebiją, Hašabiją ir dešimt su jais esančių brolių, ²⁵ atsvėriau jiems sidabro, aukso bei reikmenų ir auką mūsų Dievo Namams, kurią karalius, jo patarėjai ir didžiūnai bei visas ten esantis Izraelis buvo atnašavę. ²⁶ Patikėjau jiems į rankas šešis šimtus penkiasdešimt sidabro talentų, šimtą sidabro reikmenų, kiekvienas buvo talento vertės, šimtą aukso talentų; ²⁷ taip pat dvidešimt aukso dubenų tūkstančio darikų vertės bei du geros blizgančios bronzos reikmenis, tokius brangius kaip auksas. ²⁸ Tariau jiems: „Jūs esate pašvęsti VIEŠPAČIUI, ir reikmenys pašvęsti. Ir sidabras, ir auksas yra geros valios atnaša VIEŠPAČIUI, jūsų protėvių Dievui. ²⁹ Rūpestingai saugokite juos iki to laiko, kol nepasversite akivaizdoje kunigų vadovų, levitų ir Izraelio kilčių vadovų Jeruzalėje, VIEŠPATIES Namų kambariuose.“

³⁰ Tada kunigai ir levitai priėmė atsvertą sidabrą, auksą ir reikmenis, kuriuos turėjo nunešti į Jeruzalę, į mūsų Dievo Namus. ³¹ Mes leidomės kelionėn į Jeruzalę nuo Ahavos upės pirmo mėnesio dvyliktą dieną. Mūsų Dievo ranka buvo su mumis. Jis apsaugojo mus nuo priešų rankos ir nuo pasalų mums esant pakeliui.

³² Atvykę į Jeruzalę, ilsėjomės tris dienas. ³³ Ketvirtą dieną mūsų Dievo Namuose sidabras, auksas ir reikmenys buvo pasverti ir perduoti į kunigo Ūrijos sūnaus Meremoto rankas, dalyvaujant Finehaso sūnui Eleazarui. Su jais buvo levitai ­ Jozuės sūnus Jehozabadas ir Binujo sūnus Noadija. ³⁴ Skaičius, svoris ir visa kita atitiko; visas svoris buvo užrašytas.

³⁵ Tuo metu parėjusieji, iš nelaisvės sugrįžę tremtiniai, atnašavo Izraelio Dievui deginamąsias aukas ­ dvylika jaučių už visą Izraelį, devyniasdešimt šešis avinus, septyniasdešimt septynis ėriukus ir kaip atnašą už nuodėmę dvylika ožių. ³⁶ Jie perdavė karaliaus įsakymus ir karaliaus satrapams bei Užupio srities valdytojams, davusiems paramą tautai ir Dievo Namams.

¹ Visa tai įvykdžius, priėjo prie manęs pareigūnai, tardami: „Nei Izraelio žmonės, nei kunigai, nei levitai nesilaikė atokiai nuo šalies tautų, kurių bjaurūs papročiai panašūs į kanaaniečių, hetitų, perizų, jebusiečių, amonitų, moabitų, egiptiečių ir aramėjų papročius. ² Jie paėmė jų dukteris žmonomis sau ir savo sūnums. Taigi šventoji sėkla susimaišė su šalies tautomis. Iš tikrųjų pareigūnai ir vadai pirmi taip nusižengė.“ ³ Tai išgirdęs, persiplėšiau drabužius ir skraistę, roviausi galvos bei barzdos plaukus ir priblokštas atsisėdau. ⁴ Tada visi, kurie, išgirdę Izraelio Dievo žodžius, baiminosi dėl sugrįžusiųjų tremtinių nusižengimo, susibūrė aplink mane, man sėdint priblokštam iki vakarinės aukos.

⁵ Vakarinės aukos metu atsitokėjęs vis dar perplėštais drabužiais ir skraiste puoliau ant kelių, ištiesiau rankas į VIEŠPATĮ, savo Dievą, ⁶ ir tariau: „Mano Dieve, aš gėdijuosi pakelti veidą į tave ir raustu! Mano Dieve, mūsų nedori darbai slegia mūsų galvas ir mūsų kaltė siekia dangų. ⁷ Nuo mūsų protėvių dienų iki pat šios dienos esame sunkiai nusikaltę ir už savo nedorus darbus mes, mūsų karaliai ir mūsų kunigai, buvome atiduoti svetimų kraštų karaliams į rankas, kalavijui, nelaisvei, apiplėšimui ir baisiai gėdai, kaip yra ir šiandien. ⁸ Bet dabar trumpa´i valandėlei susilaukėme gailestingumo iš VIEŠPATIES, mūsų Dievo, kuris išlaikė mūsų likutį ir davė tvirtą užuovėją šioje šventoje vietoje. Mūsų Dievas sugrąžino mūsų akims blizgesį ir suteikė mums truputį atgaivos mūsų vergijoje. ⁹ Mes esame vergai. Tačiau vergijoje mūsų Dievas nepaliko mūsų, bet parodė savo ištikimą meilę Persijos karalių akivaizdoje, kad duotų mums naują gyvastį mūsų Dievo Namams prikelti bei jiems atstatyti iš griuvėsių ir suteiktų mums užuovėją Jude ir Jeruzalėje. ¹⁰ Tad viso to akivaizdoje, mūsų Dieve, ką mes galime sakyti? Juk esame atmetę tavo Įsakymus, ¹¹ kuriuos tu davei per savo tarnus pranašus, tardamas: ‘Kraštas, kurio paveldėti įeinate, yra užterštas kraštas, užterštas krašto tautų supuvimo ­ bjauriųjų papročių, kurie pripildė jį savo nešvarumo nuo vieno galo iki kito. ¹² Tad dabar neduokite savo dukterų vesti jų sūnums ir neleiskite jūsų sūnums vesti jų dukterų. Niekada nesirūpinkite jų gerove ar nauda, kad stiprėtumėte, valgytumėte krašto derlių ir paliktumėte kraštą savo vaikams kaip amžiną paveldą.’ ¹³ Po viso, kas yra mus ištikę už mūsų nedorus darbus ir didelę kaltę, nors tu, mūsų Dieve, esi mus mažiau nubaudęs, negu mes savo kaltėmis esame užsitraukę, išlaikydamas tokį mūsų likutį, ¹⁴ argi vėl laužysime tavo įsakymus, tuokdamiesi su šiomis tautomis, turinčiomis tokius bjaurius papročius? Argi tu neturi ant mūsų pykti, kol nesunaikinsi mūsų, nepalikdamas nei bėglio, nei likučio? ¹⁵ VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, tu teisus, tačiau mes esame išgelbėti tarsi likutis, kaip šiandien. Štai stovime prieš tave nusikaltę. Todėl mes negalime būti tavo Artume.“

¹ Tautos atgaila Kai Ezra verkdamas parpuolė kniūbsčias prieš VIEŠPATIES Namus, meldėsi ir išpažino kaltę, prie jo susibūrė didžiulė izraelitų ­ vyrų, moterų ir vaikų ­ sueiga. Ir žmonės graudžiai verkė. ² Jehielio sūnus Šechanija iš Elamo palikuonių kreipėsi į Ezrą, tardamas: „Mes iš tikrųjų nusižengėme savo Dievui, vesdami svetimtautes moteris iš šalies tautų. Bet, nepaisant to, net dabar yra Izraeliui vilties. ³ Tad dabar padarykime sandorą su mūsų Dievu, kad išvarysime visas tas žmonas ir jų vaikus, sekdami tuo, ką patari tu, mano viešpatie, ir tie, kurie sielojasi dėl mūsų Dievo įsakymų. Tebūna laikomasi įstatymo! ⁴ Imkis priemonių, nes tai tavo pareiga. Mes su tavimi. Būk ryžtingas ir imkis priemonių!“ ⁵ Tad Ezra atsistojo ir prisaikdino didžiūnus, kunigus, levitus ir visą Izraelį, kad jie elgsis, kaip buvo kalbėta. Jie prisiekė.

⁶ Tada Ezra pasitraukė iš vietos priešais Dievo Namus, nuėjo į Eljašibo sūnaus Johanano butą ir praleido ten naktį. Ten jis nei duonos valgė, nei vandens gėrė, nes raudojo dėl sugrįžusiųjų iš tremties nusižengimo. ⁷ Visame Jude ir Jeruzalėje visiems sugrįžusiems iš tremties buvo paskelbta, kad jie privalo sueiti į Jeruzalę, ⁸ o jei kas per tris dienas nepasirodys, tam pareigūnų ir seniūnų nutarimu bus atimta visa nuosavybė, o jis pats bus atskirtas nuo sugrįžusiųjų iš tremties bendrijos.

⁹ Visi Judo ir Benjamino vyrai per tris dienas susirinko į Jeruzalę. Tai įvyko devinto mėnesio dvidešimtą dieną. Visi žmonės sėdėjo atviroje aikštėje priešais Dievo Namus, drebėdami ir dėl šio reikalo, ir nuo smarkaus lietaus. ¹⁰ Tada kunigas Ezra pakilo ir kreipėsi į juos: „Jūs nusižengėte, vesdami svetimtautes moteris, ir padidinote Izraelio kaltę. ¹¹ Tad dabar pašlovinkite VIEŠPATĮ, savo protėvių Dievą, ir vykdykite jo valią: atsiskirkite nuo krašto tautų ir nuo svetimtaučių žmonų.“

¹² Atsakydama visa sueiga garsiai šaukė: „Taip! Mes turime daryti, kaip tu sakai. ¹³ Bet žmonių yra daug, o dabar lietingasis metas. Neįmanoma stovėti atvirame ore. Juk tai ne vienos dienos ar dviejų užduotis, nes daugelis iš mūsų yra taip nusižengę. ¹⁴ Tad teatstovauja mūsų pareigūnai visai bendrijai, o visi mūsų žmonės, vedę svetimtautes moteris, teateina prie jų paskirtu laiku drauge su kiekvieno miesto seniūnais ir teisėjais, kad būtų nugręžtas nuo mūsų degantis Dievo pyktis už šią nuodėmę.“ ¹⁵ Tik Asaelio sūnus Jehonatanas ir Tikvos sūnus Jachzėjas, levitų Mešulamo ir Šabetajo remiami, su tuo nesutiko. ¹⁶ Bet sugrįžusieji iš tremties darė, kaip buvo pasiūlyta. Kunigas Ezra išrinko vyrus ­ kilčių galvas ­ pagal jų kiltis, kiekvieną jų paskirdamas vadu. Dešimto mėnesio pirmą dieną jie susėdo nagrinėti reikalo. ¹⁷ Iki pirmo mėnesio pirmos dienos jie priėmė nuosprendį dėl visų svetimtautes moteris vedusių vyrų.

¹⁸ Tarp kunigų palikuonių, vedusių svetimtautes moteris, buvo rasta:

iš Jozuės palikuonių ­ Jehocadako sūnus ir jo broliai: Maasėja, Eliezeras, Jaribas ir Gedalija; ¹⁹ jie davė žodį, kad pavarys savo žmonas ir, išpažindami savo kaltę, jai išpirkti atnašavo po aviną iš kaimenės;

²⁰ iš Imero palikuonių ­ Hananis ir Zebadija;

²¹ iš Harimo palikuonių ­ Maasė-

ja, Elija, Šemaja, Jehielis ir Uzija;

²² iš Pašhūro palikuonių ­ Eljoenajas, Maasėja, Izmaelis, Netanelis, Jehozabadas ir Eleasa;

²³ iš levitų ­ Šimis, Kelaja, kuris yra Kelita, Petachija, Judas ir Eliezeras;

²⁴ iš giesmininkų ­ Eljašibas;

iš vartininkų ­ Šalumas, Telemas ir Ūris;

²⁵ tarp izraelitų:

iš Parošo palikuonių ­ Ramija, Izija, Malkija, Mijaminas, Eleazaras, Haašabijas ir Benaja;

²⁶ iš Elamo palikuonių ­ Matanija, Zacharija, Jehielis, Abdis, Jeremotas ir Elija;

²⁷ iš Zatuvo palikuonių ­ Eljoenajas, Eljašibas, Matanija, Jeremotas, Zabadas ir Aziza;

²⁸ iš Bebajo palikuonių ­ Johananas, Hananija, Zabajas ir Atlajas;

²⁹ iš Banio palikuonių ­ Mešulamas, Maluchas, Adaja, Jašubas, Šealas ir Jeramotas;

³⁰ iš Pahat Moabo palikuonių ­ Adna, Kelalas, Benaja, Maasėja, Matanija, Becalelis, Binujas ir Manasas;

³¹ iš Harimo palikuonių ­ Eliezeras, Išija, Malkija, Šemaja, Simeonas, ³² Benjaminas, Maluchas ir Šemarija;

³³ iš Hašumo palikuonių ­ Matenajas, Matata, Zabadas, Elifeletas, Jeremajas, Manasas ir Šimis;

³⁴ iš Banio palikuonių ­ Maadajas, Amramas, Uelis, ³⁵ Benaja, Bedija, Keluhis, ³⁶ Vanija, Meremotas, Eljašibas, ³⁷ Matanija, Matenajas ir Jaasajas;

³⁸ iš Binujo palikuonių ­ Šimis, ³⁹ Šelemija, Natanas, Adaja, ⁴⁰ Machnadbajas, Šašajas, Šarajas, ⁴¹ Azarelis, Šelemija, Šemarija, ⁴² Šalumas, Amarija ir Juozapas;

⁴³ iš Nebojo palikuonių ­ Jejelis, Matitija, Zabadas, Zebina, Jadajas, Joelis ir Benaja.

⁴⁴ Visi jie buvo vedę svetimtautes moteris, bet pavarė ir jas, ir jų vaikus.