Karalius atlygina Mordekajui

¹ Tą naktį karalius, negalėdamas užmigti, paprašė atnešti Atžymų – Metraščių – knygą. Ji buvo skaitoma karaliui. ² Skaitant buvo rasta pažymėta, kad Mordekajis buvo pranešęs apie Bigtaną ir Terešą, du karaliaus eunuchus, rūmų slenksčio sargus, rengusius sąmokslą nužudyti karalių Ahasuerą. ³ „Kokia garbė ar paaukštinimas buvo suteikta už tai Mordekajui?“ – teiravosi karalius. „Nieko jam nebuvo duota“, – atsakė pas karalių esantys tarnai.

⁴ „Kas yra kieme?“ – paklausė karalius. Hamanas buvo ką tik įėjęs į karaliaus rūmų prieškiemį pakišti minties karaliui, kad Mordekajis būtų pakartas kartuvėse, kurias jis buvo prirengęs. ⁵ Karaliaus tarnai jam atsakė: „Hamanas laukia kieme“. – „Tegu įeina!“ – tarė karalius. ⁶ Hamanui įėjus, karalius jį prakalbino: „Ką reikėtų padaryti žmogui, kurį karalius nori ypatingai pagerbti?“ Hamanas pagalvojo: „Ką kitą norėtų karalius labiau pagerbti, jeigu ne mane?“ ⁷ Jis tad karaliui taip atsakė: „Žmogui, kurį karalius nori pagerbti, ⁸ turėtų būti atneštas karališkas apdaras, kurį yra vilkėjęs karalius, ir atvestas žirgas, ant kurio karalius jojo, kai jam ant galvos buvo uždėtas karaliaus vainikas. ⁹ Apdaras ir žirgas turėtų būti pavesti vienam kilmingiausiųjų karaliaus pareigūnų. Teaprengia jis žmogų, kurį karalius nori ypatingai pagerbti, ir, užsodinęs jį ant žirgo, teveda tą žmogų per miesto aikštę ir jo priekyje eidamas tegu skelbia: 'Taip daroma žmogui, kurį karalius nori ypatingai pagerbti!'“

¹⁰ Tada karalius Hamanui tarė: „Skubėk tad! Paimk apdarą ir žirgą, kaip esi pasiūlęs, ir padaryk tai Mordekajui Žydui, kuris sėdi prie Karaliaus vartų. Nepraleisk nieko iš to, ką esi pasiūlęs!“ ¹¹ Hamanas tad paėmė apdarą ir žirgą, aprengė Mordekajį ir, užsodinęs ant žirgo, vedė jį per miesto aikštę ir jo priekyje eidamas šaukė: „Taip daroma žmogui, kurį karalius nori ypatingai pagerbti!“

¹² Paskui Mordekajis sugrįžo prie Karaliaus vartų, o Hamanas nuskubėjo į savo namus, prislėgtas ir pridengta galva. ¹³ Kai papasakojo savo žmonai Zerešai ir visiems bičiuliams viską, kas jam buvo nutikę, jo patarėjai ir žmona Zereša jam tarė: „Tu pradedi kristi, o Mordekajis kilti. Jeigu jis yra iš žydų palikuonių, tu jo nenugalėsi. Jam esant prieš tave, tu tikrai turėsi žūti“.

Antroji Esteros puota

¹⁴ Jiems dar tebesikalbant, atvyko karaliaus eunuchai ir paskubom išvedė jį į puotą, kurią buvo prirengusi Estera.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ Taigi karalius ir Hamanas nuėjo puotauti su karaliene Estera. ² Antrą dieną, puotos metu geriant vyną, karalius klausė Esterą: „Ko tu nori, karaliene Estera? Tai bus tau suteikta! Ko tu prašai? Nors pusė karalystės būtų, tai bus įvykdyta!“ ³ Atsakydama, karalienė Estera jam tarė: „Jeigu radau malonės tavo akyse, karaliau, ir jeigu patinka karaliui, tebūna man suteikta mano gyvastis, toks yra mano noras, ir gyvastis mano tautos, toks yra mano prašymas. ⁴ Mano tauta ir aš esame parduoti, kad būtume sunaikinti! Žudynėms ir išnaikinimui! Jeigu būtume buvę parduoti kaip vergai ir vergės, aš būčiau tylėjusi. Betgi mūsų priešas negalėtų atitaisyti žalos, padarytos karaliui mūsų žūtimi“.

⁵ „Kas jis? – sušuko karalius Ahasueras karalienei Esterai, – kur yra tas, kuris išdrįso tai daryti?“ ⁶ Estera atsakė: „Priešas ir engėjas yra šis nedorėlis Hamanas!“ Hamanas susigūžė iš baimės prieš karalių ir karalienę. ⁷ Karalius pakilo nuo puotos stalo įtūžęs ir išėjo į rūmų sodą, bet Hamanas pasiliko maldauti palikti jį gyvą, nes jis matė, kad karalius buvo pasmerkęs jį pražūčiai. ⁸ Karaliui sugrįžus iš rūmų sodo į puotos menę, Hamanas buvo sukniubęs prie guolio, kuriame sėdėjo atsilošusi Estera. „Nejau jis nori, – sušuko karalius, – net karalienę išniekinti mano rūmuose?“ Vos tiems žodžiams išėjus iš karaliaus burnos, buvo uždengtas Hamanui veidas.

Hamano bausmė

⁹  Tada Harbona, vienas iš karaliui tarnaujančių eunuchų, tarė: „Štai kartuvės prie Hamano namų, penkiasdešimties uolekčių aukščio, kurias Hamanas buvo prirengęs Mordekajui, savo žodžiu išgelbėjusiam karalių“. – „Pakarkite jį jose!“ – įsakė karalius. ¹⁰ Taigi Hamanas buvo pakartas kartuvėse, kurias buvo pastatęs Mordekajui. Tada karaliaus pyktis atlyžo.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ Tą dieną karalius Ahasueras atidavė žydų engėjo Hamano namus karalienei Esterai. Mordekajį karalius priėmė, nes Estera buvo pasakiusi, kad jis yra jos giminaitis. ² Tada karalius nuėmė savo antspaudo žiedą, atimtą iš Hamano, ir padavė jį Mordekajui, o Estera pavedė Mordekajui valdyti Hamano namus.

³ Tada Estera vėl kreipėsi į karalių. Parpuolusi jam po kojų, verkdama maldavo jį, kad sužlugdytų piktas Hamano Agagito užmačias ir jo surengtą sąmokslą prieš žydus. ⁴ Karaliui ištiesus Esterai auksinį skeptrą, ⁵ ji pakilo nuo žemės ir atsistojo prieš jį. „Jei karaliui patinka, – tarė Estera, – jeigu aš radau malonės jo akivaizdoje, jeigu šis dalykas karaliui atrodo geras ir jeigu aš turiu jo sutikimą, tebūna parašytas įsakas atšaukti Hamedato Agagito sūnaus Hamano užmačias – laiškus, kuriuos jis parašė, duodamas įsakymus sunaikinti žydus, esančius visose karaliaus valdose. ⁶ Kaipgi aš galiu pakelti nelaimę, kuri grasina mano tautai? Kaipgi aš galiu pakelti savo giminės sunaikinimą?“ ⁷ Karalius Ahasueras tarė Esterai ir Mordekajui Žydui: „Tikėkite manimi, aš savo ruožtu atidaviau Esterai Hamano namus, ir jis buvo pakartas už tai, kad rengė sąmokslą pakelti ranką prieš žydus. ⁸ Jūs tad savo ruožtu galite rašyti laišką žydų reikalu karaliaus vardu, kaip jums atrodo gera, ir užantspauduoti jį karaliaus žiedu, nes įsakas, parašytas karaliaus vardu ir užantspauduotas karaliaus žiedu, negali būti atšauktas“.

⁹ Tuo metu, trečiojo mėnesio – Sivano – dvidešimt trečiąją dieną, buvo pašaukti karaliaus raštininkai. Įsakas buvo parašytas pagal visa, ką įsakė Mordekajis, visiems žydams, satrapams, valdytojams ir pareigūnams visų valdų nuo Indijos iki Etiopijos, visoms šimtas dvidešimt septynioms sritims, kiekvienai sričiai jos raštu ir kiekvienai tautai jos kalba, taip pat ir žydams jų raštu ir kalba. ¹⁰ Laiškus parašęs karaliaus Ahasuero vardu, jis užantspaudavo juos karaliaus žiedu ir išsiuntė per raitus bėgikus, jojančius ant karaliaus tarnybai laikomų, karališkajame žirgyne išaugintų ristūnų. ¹¹ Tais laiškais karalius leido žydams visur kiekviename mieste burtis ir ginti savo gyvastį, būtent: visose Ahasuero valdose naikinti, žudyti ir sunaikinti bet jiems priešiškas kokios tautos ar srities pajėgas kartu su moterimis bei vaikais ir plėšti jų nuosavybę, ¹² per vieną dieną visose Ahasuero valdose dvyliktojo mėnesio, tai yra Adaro mėnesio, tryliktąją dieną.

8 –ojo skyriaus tęsinys

¹³ Rašto turinys turėjo būti duotas kaip įsakas kiekvienai valdai ir paskelbtas visoms tautoms, o žydai turėjo būti pasiruošę tą dieną atkeršyti savo priešams. ¹⁴ Bėgikai tad, užsėdę ant savo eiklių karališkų ristūnų, išskubėjo, karaliaus įsakymo skatinami. Tuo tarpu įsakas buvo paskelbtas Sūsos mieste.

¹⁵ Mordekajis išėjo iš karaliaus rūmų, vilkėdamas karališku mėlynos ir baltos spalvos apdaru, su puikiu auksiniu vainiku ir plonos drobės bei violetinės vilnos skraiste. Sūsos mieste aidėjo džiugūs šauksmai. ¹⁶ Žydai patyrė šviesą ir malonumą, džiaugsmą ir pagarbą. ¹⁷ Visose valdose ir visuose miestuose, kuriuos tik pasiekdavo karaliaus įsakymas ir įsakas, žydams buvo linksmybė ir džiaugsmas, puota ir poilsio diena. Be to, daug krašto gyventojų dėjosi esą žydai, nes juos buvo apėmusi žydų baimė.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Žydų pergalė

¹ Taigi dvyliktojo mėnesio, tai yra Adaro, tryliktąją dieną, kai karaliaus įsakymas ir įsakas turėjo būti vykdomi, tą pačią dieną, kai žydų priešai tikėjosi juos nugalėti, įvyko priešingai: žydai nugalėjo savo priešus. ² Visose karaliaus Ahasuero valdose žydai susibūrė savo miestuose, rengdamiesi pulti visus, norėjusius jiems padaryti žalos. Tačiau nė vienas jiems nepasipriešino, nes žydų baimė buvo apėmusi visus gyventojus. ³ Iš tikrųjų visi valdų didžiūnai – satrapai, valdytojai ir karaliaus pareigūnai – padėjo žydams, nes juos buvo apėmusi Mordekajo baimė. ⁴ Mat Mordekajis buvo galingas karaliaus rūmuose, ir vyrui Mordekajui tampant vis galingesniam, jo garsas sklido po visas valdas. ⁵ Žydai tad nugalėjo visus savo priešus kalaviju, juos žudydami ir naikindami. Su savo priešais jie elgėsi, kaip norėjo.

⁶ Sūsos pilyje žydai užmušė ir sunaikino iš viso penkis šimtus žmonių. ⁷ Jie užmušė Paršandatą, Dalfoną, Aspatą, ⁸ Poratą, Adaliją, Aridatą, ⁹ Parmaštą, Arisajį, Aridajį, Vaizatą ¹⁰ – dešimt žydų priešo Hamedato sūnaus Hamano sūnų. Bet plėšimu jie neužsiėmė.

¹¹ Tą pačią dieną užmuštųjų skaičius Sūsos pilyje buvo praneštas karaliui. ¹² Karalius tarė karalienei Esterai: „Vien Sūsos pilyje žydai užmušė iš viso penkis šimtus žmonių, taip pat ir dešimt Hamano sūnų. Ką tad jie bus padarę kitose karalystės srityse! Ko dabar tu nori? Tai bus suteikta. Ko dabar tu prašai? Bus įvykdyta“. – ¹³ „Jeigu karaliui atrodo gera, – atsakė Estera, – tebūna Sūsoje gyvenantiems žydams leista ir rytoj elgtis pagal šios dienos įsaką, o tie dešimt Hamano sūnų tebūna pakarti kartuvėse“. ¹⁴ Karalius tad įsakė, kad tai būtų įvykdyta. Sūsoje buvo paskelbtas įsakas, ir anie dešimt Hamano sūnų buvo pakarti. ¹⁵ Sūsoje gyvenantys žydai vėl susirinko ir Adaro mėnesio keturioliktąją dieną užmušė Sūsoje tris šimtus žmonių, bet plėšimu jie neužsiėmė.

¹⁶ Kiti žydai, gyvenę karaliaus valdose, irgi susibūrė ginti savo gyvasties ir apsigynė, užmušdami septyniasdešimt penkis tūkstančius jų nekenčiančių žmonių, bet plėšimu jie neužsiėmė. ¹⁷ Tai buvo Adaro mėnesio tryliktoji diena; keturioliktąją dieną jie ilsėjosi, pasidarydami ją švente ir linksmybės diena.

¹⁸ Betgi žydai, gyvenę Sūsoje, susibūrė ir tryliktąją, ir keturioliktąją dieną, o ilsėjosi penkioliktąją, padarydami ją švente ir linksmybės diena. ¹⁹ Užtat kaimų žydai, gyvenantys miestuose be sienų, laiko Adaro mėnesio keturioliktąją dieną džiaugsmo ir šventės diena – poilsio diena, kurios atminimui jie siunčia vieni kitiems skanėstų dovanas.

Purimų šventė

²⁰ Mordekajis, užrašęs šiuos įvykius, išsiuntinėjo laiškus visiems žydams ir artimose, ir tolimose karaliaus Ahasuero valdose, ²¹ įpareigodamas juos švęsti Adaro mėnesio keturioliktąją dieną ir dar to paties mėnesio penkioliktąją dieną kasmet ²² kaip dienas, kuriomis žydai apsigynė nuo savo priešų, ir kaip mėnesį, kuriame jiems skausmas pavirto džiaugsmu ir gedulas švente. Jie buvo įpareigoti jas švęsti kaip dienas puotų ir linksmybės, kaip progą siųsti skanėstų vieni kitiems ir dovanų vargšams. ²³ Taigi žydai, ką buvo pradėję švęsti, padarė papročiu, vykdydami tai, kam Mordekajis buvo juos įpareigojęs.

²⁴ Hamedato Agagito sūnus Hamanas, visų žydų priešas engėjas, buvo surengęs sąmokslą prieš žydus, norėdamas juos sunaikinti, ir buvo metęs „Pur“, tai yra burtą, kad juos nugalėtų ir sunaikintų. ²⁵ Betgi, Esterai nuėjus pas karalių, jis įsakė raštu, kad nedorosios užmačios, kurias Hamanas buvo sumanęs prieš žydus, kristų ant galvos jam pačiam ir kad Hamanas ir jo sūnūs būtų pakarti kartuvėse. Todėl tos dienos ir yra vadinamos Purimais, nuo žodžio „Pur“. ²⁶ Taigi dėlei viso, kas buvo tame laiške parašyta, dėlei to, ką jie dėl šio dalyko buvo išgyvenę, ir dėlei to, kas jiems buvo nutikę, ²⁷ žydai pradėjo ir neatšaukiamai įpareigojo save, savo palikuonis ir visus, kurie norės prie jų prisidėti, švęsti tas dvi dienas nustatytu būdu kasmet joms skirtu laiku. ²⁸ Taigi tas dienas turi minėti ir švęsti per kartų kartas kiekviena šeima, kiekviena sritis ir kiekvienas miestas. Niekad nebus atšauktos žydų Purimų dienos ir niekad neišblės jų atminimas tarp jų palikuonių.

²⁹ Abihailo duktė ir karalienė Estera parašė šį antrą laišką apie Purimus, norėdama patvirtinti kuo įsakmiau anksčiau kalbėtą Mordekajo Žydo laišką. ³⁰ Laiškai buvo siųsti su ramybės ir saugumo linkėjimu visiems žydams, gyvenantiems šimtas dvidešimt septyniose karaliaus Ahasuero karalystės valdose. ³¹ Taip buvo įvestos joms skirtu laiku šios Purimų dienos, kurias Mordekajis Žydas ir karalienė Estera buvo nustatę žydams, lygiai kaip jiedu anksčiau buvo įpareigoję save ir savo tautą pasninkui ir maldavimui. ³² Esteros žodis, patvirtinantis šias Purimų apeigas, buvo įrašytas į knygą.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ Ahasueras uždėjo duoklę ir žemynui, ir saloms. ² Visi jo galybės bei narsos žygdarbiai ir išsamus pasakojimas apie Mordekajo didybę, kuria karalius jį išaukštino, argi nėra užrašyti Medijos ir Persijos karalių Metraščiuose? ³ Iš tikrųjų Mordekajis Žydas buvo karalystėje antrasis po karaliaus Ahasuero, įtakingas žydams bei mielas savo gausiems tautiečiams, nes jis sielojosi savo tautos reikalais ir rūpinosi visų savo palikuonių gerove.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>