¹ Izraeliui gyvenant Šitimuose, žmonės pradėjo žeminti save, kekšaudami su Moabo moterimis. ² O jos kviesdavosi žmones prie aukų savo dievui. Žmonės dalydavosi valgiu ir garbindavo tą dievą. ³ Izraeliui prijunkus prie Peoro Baalo, VIEŠPATS įniršo ant Izraelio. ⁴ VIEŠPATS tarė Mozei: „Paimk visus tautos vadus ir viešai pasmeik juos ant baslio VIEŠPATIES akivaizdoje, kad VIEŠPATIES pykčio įniršis būtų nugręžtas nuo Izraelio.“ ⁵ Mozė tarė Izraelio teisėjams: „Kiekvienas jūsų turi užmušti visus tuos savo žmones, kurie prijunko prie Peoro Baalo.“

⁶ Kaip tik tuo metu vienas izraelitas atėjo ir atsivedė į savo šeimą midjanietę moterį, matant Mozei ir visai izraelitų bendrijai, beverkiančiai prie įėjimo į Susitikimo Palapinę. ⁷ Tai pamatęs, kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehas atsikėlė ir nuėjo nuo bendrijos. Pasiėmęs į ranką ietį, ⁸ jis nusekė izraelitą į palapinę ir perdūrė per pilvą abu ­ izraelitą ir moterį. Tad maras tarp izraelitų buvo sutramdytas. ⁹ O vis dėlto maru mirė dvidešimt keturi tūkstančiai.

¹⁰ Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹¹ „Kunigo Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehas nukreipė mano pyktį nuo izraelitų, parodydamas tokį atsidavimą man, kad aš savo įšėlimu nebesunaikinau izraelitų. ¹² Todėl pasakyk: ‘Aš suteikiu jam draugystės Sandorą. ¹³ Ji bus jam ir jo palikuonims po jo amžinos kunigystės sandora, nes jis, atlikdamas permaldavimą už izraelitus, elgėsi atsiduodamas savo Dievui.’“

¹⁴ Užmuštasis izraelitas, užmuštas drauge su midjaniete, buvo Saluvo sūnus Zimris, Simeono giminei priklausančių protėvių namų galva, ¹⁵ o užmuštoji midjanietė ­ Cūro, kuris buvo vienos kilties, tai yra vienų protėvių namų Midjane galva, duktė Kozbė.

¹⁶ VIEŠPATS tarė Mozei: ¹⁷ „Neduok midjaniečiams ramybės ir nugalėk juos, ¹⁸ nes jie nedavė jums ramybės apgaule, kuria apgavo jus per Peorą ir per Midjano vado dukterį Kozbę, savo seserį. Ji buvo užmušta tą dieną, kai dėl Peoro jus ištiko maras.“

Antras surašymas

¹⁹ Po maro.

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir kunigo Aarono sūnui Eleazarui: ² „Surašykite visą izraelitų bendriją nuo dvidešimt metų ir vyresnius pagal jų protėvių namus, visus tinkamus karinei tarnybai Izraelyje.“ ³ Mozė ir kunigas Eleazaras taip paaiškino jiems Moabo lygumose prie Jordano, priešais Jerichą, tardami: ⁴ „[surašysime žmones] nuo dvidešimt metų ir vyresnius“, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.

Štai izraelitai, išėję iš Egipto žemės:

⁵ Izraelio pirmagimis Rubenas. Rubeno palikuonys: iš Henocho ­ henochų kiltis, iš Paluvo ­ paluvų kiltis, ⁶ iš Hecrono ­ hecronų kiltis, iš Karmio ­ karmių kiltis. ⁷ Tokios tat yra rubenų kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo keturiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt. ⁸ Paluvo palikuonis ­ Eliabas. ⁹ Eliabo palikuonys: Nemuelis, Datanas ir Abiramas. Tai tie patys sueigoje išrinkti Datanas ir Abiramas, kurie sukilo prieš Mozę ir Aaroną kartu su Korachu, maištaudami prieš VIEŠPATĮ. ¹⁰ Tada žemė, pravėrusi savo burną, prarijo juos drauge su Korachu, kai toji draugė žuvo, ir ugnis sunaikino du šimtus penkiasdešimt vyrų. Jie buvo įspėjimo ženklas. ¹¹ Tačiau Koracho palikuonys neišmirė.

¹² Simeono palikuonys pagal jų kiltis: iš Nemuelio ­ nemuelitų kiltis, iš Jamino ­ jaminų kiltis, iš Jachino ­ jachinų kiltis, ¹³ iš Zeracho ­ zerachų kiltis, iš Sauliaus ­ saulių kiltis. ¹⁴ Tokios tat yra simeonų kiltys, iš viso dvidešimt du tūkstančiai du šimtai.

¹⁵ Gado palikuonys pagal jų kiltis: iš Cefono ­ cefonų kiltis, iš Hagio ­ hagių kiltis, iš Šūnio ­ šūnių kiltis, ¹⁶ iš Oznio ­ oznių kiltis, iš Erio ­ erių kiltis, ¹⁷ iš Arodo ­ arodų kiltis, iš Arelio ­ arelitų kiltis. ¹⁸ Tokios tat yra Gado kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo keturiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

¹⁹ Judo sūnūs: Eras ir Onanas; Eras ir Onanas numirė Kanaano krašte. ²⁰ Judo palikuonys pagal jų kiltis: iš Šelos ­ šelų kiltis, iš Pere-co ­ perecų kiltis, iš Zeracho ­ zerachų kiltis. ²¹ Pereco palikuonys: iš Hecrono ­ hecronų kiltis, iš Hamu-lo ­ hamulų kiltis. ²² Tokios tat yra Judo kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo septyniasdešimt šeši tūkstančiai penki šimtai.

²³ Isacharo palikuonys pagal jų kiltis: iš Tolos ­ tolų kiltis, iš Pūvos ­ pūvų kiltis, ²⁴ iš Jašubo ­ jašubų kiltis, iš Šimrono ­ šimronų kiltis. ²⁵ Tokios tat yra Isacharo kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai trys šimtai.

²⁶ Zabulono palikuonys pagal jų kiltis: iš Seredo ­ seredų kiltis, iš Elono ­ elonų kiltis, iš Jachleelio ­ jachleelitų kiltis. ²⁷ Tokios tat yra zabulonų kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo šešiasdešimt tūkstančių penki šimtai.

²⁸ Juozapo palikuonys pagal jų kiltis: Manasas ir Efraimas. ²⁹ Manaso palikuonys: iš Machyro ­ machyrų kiltis. Machyras buvo Gileado tėvas, o iš Gileado kilo gileadiečių kiltys. ³⁰ Gileado palikuonys: iš Jezero ­ jezerų kiltis, iš Heleko ­ helekų kiltis, ³¹ iš Asrielio ­ asrielitų kiltis, iš Šechemo ­ šechemų kiltis, ³² iš Šemidos ­ šemidų kiltis, iš Hefero ­ heferų kiltis. ³³ Hefero sūnus Celofhadas sūnų neturėjo, tik dukteris. Dukterų vardai: Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca. ³⁴ Tokios tat yra Manaso kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo penkiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai.

³⁵ Štai Efraimo palikuonys pagal jų kiltis: iš Šutelacho ­ šutelachų kiltis, iš Bechero ­ becherų kiltis, iš Tahano ­ tahanų kiltis. ³⁶ Šutelacho palikuonys: iš Erano ­ eranų kiltis. ³⁷ Tokios tat yra Efraimo kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo trisdešimt du tūkstančiai penki šimtai. Tokie tat yra Juozapo palikuonys pagal jų kiltis.

³⁸ Benjamino palikuonys pagal jų kiltis: iš Belos ­ belų kiltis, iš Ašbelio ­ ašbelitų kiltis, iš Ahiramo ­ ahiramų kiltis, ³⁹ iš Šefufamo ­ šefufamų kiltis, iš Hufamo ­ hufamų kiltis. ⁴⁰ Belos sūnūs: Ardas ir Naamanas. Iš Ardo ­ ardų kiltis, iš Naamano ­ naamanų kiltis. ⁴¹ Tokie tat yra Benjamino palikuonys pagal jų kiltis. Įtrauktųjų į sąrašą buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai.

⁴² Štai Dano palikuonys pagal jų kiltis: iš Šuhamo ­ šuhamų kiltis. Tokie tat yra Dano palikuonys pagal jų kiltis. ⁴³ Iš visų Šuhamo kilčių įtrauktųjų į sąrašą buvo šešiasdešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai.

⁴⁴ Ašero palikuonys pagal jų kiltis: iš Imnos ­ imnų kiltis, iš Išvio ­ išvių kiltis, iš Berijos ­ berijų kiltis. ⁴⁵ Berijos palikuonys: iš Hebero ­ heberų kiltis, iš Malkielio ­ malkielitų kiltis. ⁴⁶ Ašero dukters vardas buvo Seracha. ⁴⁷ Tokios tat yra Ašero kiltys. Įtrauktųjų į sąrašą buvo penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai.

⁴⁸ Naftalio palikuonys pagal jų kiltis: iš Jachceelio ­ jachceelitų kiltis, iš Gūnio ­ gūnių kiltis, ⁴⁹ iš Jecero ­ jecerų kiltis, iš Šilemo ­ šilemų kiltis. ⁵⁰ Tokios tat yra Naftalio kiltys, kiltis po kilties. Įtrauktųjų į sąrašą buvo keturiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai.

⁵¹ Įtrauktųjų į sąrašą izraelitų buvo šeši šimtai ir vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt.

⁵² VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ⁵³ „Tai jiems pagal vardų skaičių kraštas bus padalytas kaip paveldas. ⁵⁴ Didelei kilčiai ­ didelis paveldas, mažai kilčiai ­ mažas paveldas. Kiekvienai giminei paveldas bus duotas pagal įtrauktųjų į sąrašą skaičių. ⁵⁵ Be to, kraštas turi būti padalytas metant burtus; jie gaus paveldą pagal savo protėvių giminių skaičių. ⁵⁶ Jų paveldas bus paskirstytas burtais ir didelei, ir mažai [giminei].“

Levitų surašymas

⁵⁷ Levitai, įtraukti į sąrašą pagal jų kiltis: iš Geršono kilo geršonų kiltis, iš Kehato ­ kehatų kiltis, iš Merario ­ merarių kiltis. ⁵⁸ Štai Levio kiltys: libnių kiltis, hebronų kiltis, machlių kiltis, mušių kiltis, korachų kiltis. Kehatui gimė Amramas. ⁵⁹ Amramo žmona buvo Jochebeda, Levio duktė, gimusi Leviui Egipte. Ji pagimdė Amramui Aaroną, Mozę ir jų seserį Mirjamą. ⁶⁰ Aaronui gimė Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. ⁶¹ Tačiau Nadabas ir Abihuvas mirė, atnašaudami nešventą ugnį VIEŠPATIES akivaizdoje. ⁶² Įtrauktųjų į sąrašą buvo dvidešimt trys tūkstančiai, įskaitant visus vieno mėnesio ir vyresnius vyriškius. Jie nebuvo įtraukti į sąrašą tarp izraelitų, nes jiems nebuvo paskirtos dalies tarp izraelitų.

⁶³ Taigi tokie buvo Mozės ir kunigo Eleazaro įrašytieji į sąrašą, surašant izraelitus Moabo lygumose prie Jordano, priešais Jerichą. ⁶⁴ Tarp jų nebuvo nė vieno iš tų, kuriuos Mozė ir Aaronas buvo įtraukę į sąrašą, surašydami izraelitus Sinajaus dykumoje, ⁶⁵ nes VIEŠPATS apie juos buvo pasakęs: „Jie mirs dykumoje!“ Nė vienas jų neišliko, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę.

¹ Tada išėjo į priekį Celofhado dukterys. Celofhadas buvo Manaso sūnaus Machyro sūnaus Gileado sūnaus Hefero sūnus; jis priklausė vienai iš Juozapo sūnaus Manaso kilčių. Dukterų vardai buvo Machla, Noja, Hogla, Milka ir Tirca. ² Jos atsistojo priešais Mozę, kunigą Eleazarą, vadus bei visą bendriją prie įėjimo į Susitikimo Palapinę ir pasakė: ³ „Mūsų tėvas mirė dykumoje. Jis nebuvo tarp susibūrusiųjų prieš VIEŠPATĮ Koracho draugėje, bet numirė už savo paties nuodėmę. O sūnų jis nepaliko. ⁴ Kodėl mūsų tėvo vardas turėtų dingti iš jo kilties dėl to, kad jis neturi sūnaus? Duokite mums nuosavybę tarp mūsų tėvo brolių.“

⁵ Mozė pateikė jų atvejį VIEŠPAČIUI. ⁶ VIEŠPATS kalbėjo jam, tardamas: ⁷ „Celofhado dukterys teisingai kalba. Tu tikrai turi duoti joms paveldimą nuosavybę tarp jų tėvo brolių. Pervesk joms jų tėvo paveldą. ⁸ Be to, izraelitams kalbėk ir sakyk: ‘Jei miršta vyras, neturėdamas sūnaus, jo paveldą pervesite jo dukteriai. ⁹ Jei jis neturi dukters, atiduosite jo paveldą broliams. ¹⁰ Jei jis neturi brolių, atiduosite jo paveldą jo tėvo broliams. ¹¹ O jei jo tėvas neturi brolių, atiduosite jo paveldą artimiausiam jo kilties giminaičiui, ir jis paveldės jį. Tai bus izraelitams įstatas ir įsakas, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.’“

Jozuė ­ Mozės įpėdinis

¹² VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: „Užkopk į šį Abarimų virtinės kalną ir pamatyk kraštą, kurį duodu izraelitams. ¹³ Kai būsi jį pamatęs, ir tu būsi paimtas pas savo giminę, kaip buvo paimtas tavo brolis, ¹⁴ nes judu priešinotės mano žodžiui Cino dykumoje, kai bendrija maištavo. Judu nepatvirtinote mano šventumo jų akyse prie vandens.“ (Tai Meribat Kadešo vanduo Cino dykumoje.) ¹⁵ Mozė kalbėjo VIEŠPAČIUI, tardamas: ¹⁶ „Tepaskiria VIEŠPATS, kiekvieno žmogaus dvasios Dievas, bendrijai vesti žmogų, ¹⁷ kuris eitų jų priekyje, išeitų ir nueitų, išvestų ir įvestų juos, kad VIEŠPATIES bendrija nebūtų kaip avys be piemens.“ ¹⁸ VIEŠPATS atsakė Mozei: „Paimk Nūno sūnų Jozuę, dvasios vyrą, ir uždėk ant jo savo ranką. ¹⁹ Pastatyk jį priešais kunigą Eleazarą bei visą bendriją ir įgaliok jį visų akyse. ²⁰ Suteik jam savo prakilnumo, kad paklustų visa izraelitų bendrija. ²¹ Jis remsis kunigu Eleazaru, kuris Urimais ieškos nuosprendžio jo labui VIEŠPATIES akivaizdoje. Jo įsakymu jie išeis ir jo įsakymu įeis, jis ir drauge su juo visi izraelitai ­ visa bendrija.“

²² Mozė darė, kaip VIEŠPATS jam įsakė. Paėmęs Jozuę, liepė jam stotis priešais kunigą Eleazarą ir visą bendriją. ²³ Tada uždėjo ant jo rankas ir įgaliojo jį, kaip VIEŠPATS buvo per Mozę kalbėjęs.

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Įsakyk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Mano atnašą ­ maistą malonaus kvapo ugninėms atnašoms ­ rūpinkitės atnašauti nustatytu laiku.’

³ Sakysi jiems: ‘Štai ugninė auka, kurią turite aukoti VIEŠPAČIUI: kasdien du sveikus metinius avinėlius kaip nuolatinę deginamąją auką. ⁴ Vieną avinėlį atnašausite rytą, o kitą avinėlį ­ vakare, ⁵ kiekvieną su dešimtadaliu efos geriausių miltų javų atnašai, įmaišytų su ketvirtadaliu hino grūstų alyvų aliejaus. ⁶ Tai nuolatinė deginamoji auka, prie Sinajaus kalno nustatyta malonaus kvapo ugninei atnašai VIEŠPAČIUI. ⁷ Jo liejamoji auka bus ketvirtis hino kiekvienam avinėliui; stipraus gėrimo liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI išliesite šventykloje. ⁸ O kitą avinėlį atnašausite vakare su tokia pat javų atnaša ir tokia pat liejamąja atnaša, kaip rytą; atnašausite ją kaip ugninę atnašą dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI.

⁹ Šabo dieną aukosite du sveikus metinius avinėlius ir du dešimtadalius efos geriausių miltų javų atnašai, įmaišytų aliejumi, ir jos liejamąją atnašą. ¹⁰ Tokia yra kiekvieno šabo deginamoji auka, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos.

¹¹ Kiekvieną jaunatį atnašausite deginamąją auką VIEŠPAČIUI: du jautukus, vieną aviną ir septynis sveikus mitulius avinėlius, ¹² tris dešimtadalius efos geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai prie kiekvieno jaučio, du dešimtadalius geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai prie avino ¹³ ir dešimtadalį geriausių miltų, įmaišytų aliejumi, javų atnašai prie kiekvieno avinėlio ­ deginamąją auką, malonaus kvapo ugninę atnašą VIEŠPAČIUI. ¹⁴ O jų liejamosios atnašos bus pusė hino vyno prie jaučio, trečdalis hino prie avino ir ketvirtadalis hino prie avinėlio. Tokia yra mėnesinė deginamoji auka per visas metų jaunatis. ¹⁵ Be to, bus paaukotas ir ožys kaip auka už nuodėmę VIEŠPAČIUI, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos.

¹⁶ Pirmo mėnesio keturioliktą dieną bus Pascha VIEŠPAČIUI, ¹⁷ o to mėnesio penkioliktą dieną ­ iškilmės. Septynias dienas bus valgoma nerauginta duona. ¹⁸ Pirmąją dieną bus šventa sueiga: nedirbsite jokio savo tarnybos darbo. ¹⁹ Atnašausite ugninę auką ­ deginamąją auką VIEŠPAČIUI: du jautukus, vieną aviną ir septynis metinius avinėlius. Žiūrėk, kad jie būtų sveiki. ²⁰ Jų javų atnaša bus geriausių miltų, įmaišytų aliejumi: tris dešimtadalius efos atnašausite su jaučiu ir du dešimtadalius su avinu, ²¹ o su kiekvienu iš septynių avinėlių atnašausite dešimtadalį. ²² Be to, vieną ožį atnašausite už nuodėmę atlikti permaldavimui jūsų labui. ²³ Atnašausite tai, neskaitant ryto deginamosios aukos, kuri priklauso nuolatinei deginamajai aukai. ²⁴ Atnašausite tą pat kasdien septynias dienas ­ maistą ugninės atnašos dėl malonaus kvapo VIEŠPAČIUI. Tai bus atnašaujama, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos ir jos liejamosios atnašos. ²⁵ O septintą dieną turėsite šventą sueigą: nedirbsite jokio savo tarnybos darbo.

²⁶ Pirmienų dieną, kai atnašausite šviežių javų atnašą VIEŠPAČIUI per Savaičių šventę, bus jums šventa sueiga: nedirbsite jokio savo tarnybos darbo. ²⁷ Atnašausite deginamąją malonaus kvapo auką VIEŠPAČIUI: du jautukus, vieną aviną, septynis metinius avinėlius. ²⁸ Jų javų atnaša bus iš geriausių miltų, įmaišytų aliejumi: trys dešimtadaliai efos su kiekvienu jaučiu, du dešimtadaliai su avinu ²⁹ ir dešimtadalis prie kiekvieno iš septynių avinėlių, ³⁰ be to, ožys atlikti permaldavimą jūsų labui. ³¹ Atnašausite juos ­ žiūrėk, kad būtų sveiki ­ ir jų liejamąją atnašą, neskaitant nuolatinės deginamosios aukos su jos liejamąja auka.