¹ Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus,

kas neina nusidėjėlių keliu

ir nebendrauja su pašaipūnais,

² bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu

ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį.

³ Jis lyg medis,

pasodintas prie tekančio vandens,

duodantis vaisių laikui atėjus,

o jo lapai nevysta.

Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.

⁴ Nedorėliai ­ ne tokie!

Jie kaip vėjo blaškomi pelai!

⁵ Todėl nedorėliai teisme neatsilaikys,

nei nusidėjėliai ­ teisiųjų sueigoje,

⁶ nes VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią,

o nedorėlių kelias veda į pražūtį.

¹ Kodėl niršta gentys,

kodėl tautos veltui maištauja?

² Žemės karaliai rengiasi mūšiui,

ir valdovai išvien tariasi

prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį:

³ „Veržkimės iš jų jungo grandinių

ir nusikratykime jų pančių!“

⁴ Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi;

VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.

⁵ Paskui jis prabyla jiems įniršęs,

keldamas baimę savo pykčiu:

⁶ „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono,

savo šventojo kalno!“

⁷ Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką.

VIEŠPATS tarė man: „Tu mano sūnus,

šiandien tave pagimdžiau.

⁸ Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis,

o visus žemės pakraščius ­ tavo nuosavybe.

⁹ Geležies skeptru gali joms kirsti,

kaip molio indus į šukes daužyti.“

¹⁰ Tad supraskite, karaliai;

būkite įspėti žemės valdovai.

¹¹ Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime,

drebėdami

¹² reikškite pagarbą,

kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte,

nes jo pyktis ūmus.

Laimingi, kurie prie jo glaudžias!

¹ Dovydo psalmė, jam bėgant nuo savo sūnaus Abšalomo.

² Ak, VIEŠPATIE, kiek daug mano priešų!

Daug mane puolančių!

³ Daug apie mane sakančių:

„Dievas jo neišgelbės!“ Sela.

⁴ Bet tu, VIEŠPATIE, esi mano skydas nuo pavojaus,

tu mano garbė, pakelianti mano galvą!

⁵ Balsu šaukiuosi VIEŠPATIES;

jis išklauso mane savo šventajame kalne. Sela.

⁶ Kol guluosi ilsėtis ir užmiegu,

kol atsibundu, visą naktį VIEŠPATS mane saugo.

⁷ Nebijau nė dešimt tūkstančių priešų,

puolančių mane iš visų pusių.

⁸ Ateik, VIEŠPATIE!

Išgelbėk mane, mano Dieve!

Juk tu mano priešams antausius skaldai,

nedorėliams dantis išdaužai.

⁹ Išgelbėjimas ­ VIEŠPATIES valioje;

tavo palaiminimas tebūna tavo tautai! Sela.

¹ Choro vadovui. Su styginiais instrumentais. Dovydo psalmė.

² Kai šaukiuosi, išklausyk mane,

o mano teisusis Dieve!

Kai buvau varge, tu man padėjai.

Būk man maloningas ir išklausyk mano maldą!

³ O žmonės, kada liausitės teršę mano garbę?

Kodėl mėgstate, kas tuščia, ir griebiatės melo? Sela.

⁴ Žinokite, kad VIEŠPATS atsirenka sau ištikimąjį;

VIEŠPATS išklauso mane, kai jo šaukiuosi.

⁵ Tad drebėkite ir nenusidėkite!

Atgulę apgalvokite širdimi ir tylėkite! Sela.

⁶ Ištikimai atnašaukite aukas

ir pasitikėkite VIEŠPAČIU.

⁷ Daugelis sako: „O, kad sulauktume geresnių dienų!

VIEŠPATIE, tešviečia mums tavo veido šviesa!“

⁸ Tu įdedi į mano širdį daugiau džiaugsmo,

negu grūdų derlius ir jauno vyno gausa.

⁹ Kai einu ilsėtis, ramiai užmiegu,

nes tu vienas, VIEŠPATIE, leidi be rūpesčio ilsėtis.