¹ Pirmais Persijos karaliaus Kyro metais, kad būtų įvykdytas per Jeremiją tartas VIEŠPATIES žodis, VIEŠPATS įkvėpė Persijos karalių Kyrą visai karalystei ir žodžiu, ir raštu paskelbti tokį įsaką: ² „Taip kalbėjo Persijos karalius Kyras: ‘VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. ³ Visi, kas iš jūsų priklauso jo tautai ­ tebūna jų Dievas su jais! ­ tesileidžia kelionėn į Jeruzalę Jude atstatyti VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Namų Jeruzalėje. ⁴ Visus išlikusius, kad ir kur jie gyventų, teparemia jų vietovių žmonės auksu ir sidabru, daiktais ir galvijais kartu su geros valios atnašomis Dievo Namams Jeruzalėje.’“

Tremtinių grįžimas

⁵ Judo ir Benjamino šeimų galvos, kunigai ir levitai, kurių dvasią Dievas iš tikrųjų buvo įkvėpęs tai daryti, pasiruošė vykti ir atstatyti Dievo Namus Jeruzalėje. ⁶ Visi jų kaimynai parėmė juos sidabro reikmenimis, auksu, daiktais, galvijais ir vertingomis dovanomis kartu su tuo, kas buvo duota kaip geros valios atnaša. ⁷ Be to, karalius Kyras perdavė VIEŠPATIES Namų reikmenis, kuriuos Nebukadnecaras buvo išgabenęs iš Jeruzalės ir padėjęs į savo dievų namus. ⁸ Persijos karalius Kyras padavė juos iždininkui Mitredatui, kuris juos perdavė Judo vadui Šešbacarui. ⁹ O jų buvo tiek: trisdešimt aukso lėkščių, tūkstantis sidabro lėkščių, dvidešimt devyni peiliai, ¹⁰ trisdešimt aukso dubenų, keturi šimtai dešimt įvairių sidabro dubenų, tūkstantis įvairių reikmenų, ¹¹ iš viso penki tūkstančiai keturi šimtai aukso ir sidabro indų. Juos visus Šešbacaras pasiėmė drauge, vesdamas tremtinius iš Babilono į Jeruzalę.

¹ Štai parkeliavę iš tremties nelaisvės [Judo] srities žmonės, kuriuos Babilono karalius Nebukadnecaras buvo išvaręs į Babilono tremtį, sugrįžę į Jeruzalę ir Judą, visi į savo miestus, ² parkeliavę drauge su Zerubabeliu, Jozue, Nehemija, Seraja, Reelaja, Mordechaju, Bilšanu, Misparu, Bigvaju, Rehumu, Baana.

Izraelio tautos vyrų skaičius: ³ Parošo palikuonių du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du, ⁴ Šefatijos palikuonių trys šimtai septyniasdešimt du, ⁵ Aracho palikuonių septyni šimtai septyniasdešimt penki, ⁶ Pahat Moabo, tai yra Ješūvos ir Joabo, palikuonių du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika, ⁷ Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi, ⁸ Zatuvo palikuonių devyni šimtai keturiasdešimt penki, ⁹ Zakajo palikuonių septyni šimtai šešiasdešimt, ¹⁰ Banio palikuonių šeši šimtai keturiasdešimt du, ¹¹ Bebajo palikuonių šeši šimtai dvidešimt trys, ¹² Azgado palikuonių tūkstantis du šimtai dvidešimt du, ¹³ Adonikamo palikuonių šeši šimtai šešiasdešimt šeši, ¹⁴ Bigvajo palikuonių tūkstantis penkiasdešimt šeši, ¹⁵ Adino palikuonių keturi šimtai penkiasdešimt keturi, ¹⁶ Atero, tai yra Jehizkijos, palikuonių devyniasdešimt aštuoni, ¹⁷ Becajo palikuonių trys šimtai dvidešimt trys, ¹⁸ Joros palikuonių šimtas dvylika, ¹⁹ Hašumo palikuonių du šimtai dvidešimt trys, ²⁰ Gibaro palikuonių devyniasdešimt penki, ²¹ Betliejaus palikuonių šimtas dvidešimt trys, ²² žmonių iš Netofos penkiasdešimt šeši, ²³ žmonių iš Anatoto šimtas dvidešimt aštuoni, ²⁴ Azmaveto palikuonių keturiasdešimt du, ²⁵ Kirjat Arimų, Kefyros ir Beeroto palikuonių septyni šimtai keturiasdešimt trys, ²⁶ Ramos ir Gebos palikuonių šeši šimtai dvidešimt vienas, ²⁷ žmonių iš Michmašo šimtas dvidešimt du, ²⁸ žmonių iš Betelio ir Ajo du šimtai dvidešimt trys, ²⁹ Nebojo palikuonių penkiasdešimt du, ³⁰ Magbišo palikuonių šimtas penkiasdešimt šeši, ³¹ kito Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi, ³² Harimo palikuonių trys šimtai dvidešimt, ³³ Lodo, Hadido ir Onojo palikuonių septyni šimtai dvidešimt penki, ³⁴ Jericho palikuonių trys šimtai keturiasdešimt penki, ³⁵ Senavos palikuonių trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.

³⁶ Kunigų: Jedajos, Jozuės namų, palikuonių devyni šimtai septyniasdešimt trys, ³⁷ Imero palikuonių tūkstantis penkiasdešimt du, ³⁸ Pašhūro palikuonių tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni, ³⁹ Harimo palikuonių tūkstantis septyniolika.

⁴⁰ Levitų: Jozuės ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijos palikuonių septyniasdešimt keturi.

⁴¹ Giesmininkų: Asafo palikuonių šimtas dvidešimt aštuoni.

⁴² Vartininkų: Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo palikuonių iš viso šimtas trisdešimt devyni.

⁴³ Šventyklos tarnų: Cihos palikuonys, Hasufos palikuonys, Tabaoto palikuonys, ⁴⁴ Keros palikuonys, Siachos palikuonys, Padono palikuonys, ⁴⁵ Lebanos palikuonys, Hagabos palikuonys, Akubo palikuonys, ⁴⁶ Hagabo palikuonys, Šalmajo palikuonys, Hanano palikuonys, ⁴⁷ Gidelio palikuonys, Gaharo palikuonys, Reajos palikuonys, ⁴⁸ Recino palikuonys, Nekodos palikuonys, Gazamo palikuonys, ⁴⁹ Uzos palikuonys, Paseacho palikuonys, Besajo palikuonys, ⁵⁰ Asnos palikuonys, Meunimo palikuonys, nefusiečių palikuonys, ⁵¹ Bakbuko palikuonys, Hakufos palikuonys, Harhūro palikuonys, ⁵² Bacluto palikuonys, Mehidos palikuonys, Haršos palikuonys, ⁵³ Barkoso palikuonys, Siseros palikuonys, Temacho palikuonys, ⁵⁴ Neciaho palikuonys ir Hatifos palikuonys.

⁵⁵ Saliamono vergų palikuonių: Sotajo palikuonys, Ha Sofereto palikuonys, Perudos palikuonys, ⁵⁶ Jaalos palikuonys, Darkono palikuonys, Gidelio palikuonys, ⁵⁷ Šefatijos palikuonys, Hatilo palikuonys, Pocheret Cebaimo palikuonys ir Amio palikuonys.

⁵⁸ Iš viso Šventyklos tarnų ir Saliamono vergų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.

⁵⁹ O štai sugrįžusieji iš Tel Melacho, Tel Haršos, Kerub Adano ir Imero, nors ir negalėjusieji įrodyti, kad jų protėvių namai ar kilmė buvo izraelitiška: ⁶⁰ Delajos, Tobijos ir Nekodos palikuonių šeši šimtai penkiasdešimt du. ⁶¹ Taip pat kunigai: iš palikuonių Hobajos, Hakoco ir Barzilajo, kuris buvo vedęs vieną iš Barzilajo Gileadiečio dukterų ir buvo vadinamas jų vardu. ⁶² Jie ieškojo savo šeimos kilmės įrašų, bet negalėjo rasti, todėl buvo pripažinti kunigo tarnybai nešvarūs. ⁶³ Valdytojas įsakė jiems nevalgyti švenčiausiųjų valgių, kol nekils kunigas, nešiojantis Urimus ir Tumimus.

⁶⁴ Visą bendriją sudarė keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, ⁶⁵ neskaitant jų tarnų bei tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Jie turėjo ir du šimtus giesmininkų bei giesmininkių. ⁶⁶ Jų arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų du šimtai keturiasdešimt penki, ⁶⁷ kupranugarių keturi šimtai trisdešimt penki ir asilų šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.

⁶⁸ Vos atvykus prie VIEŠPATIES Namų vietos Jeruzalėje, kai kurie šeimų galvos davė geros valios atnašą Dievo Namams atstatyti toje pačioje vietoje. ⁶⁹ Pagal savo išteklius jie davė statybos iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį aukso darikų, penkis tūkstančius sidabro minų ir šimtą kunigiškų apdarų.

⁷⁰ Kunigai, levitai ir kai kurie iš paprastų žmonių apsigyveno Jeruzalėje ir jos apylinkėse, o giesmininkai, vartininkai ir Šventyklos tarnai ­ savo miestuose. Taip visi izraelitai gyveno savo miestuose.

¹ Atėjus septintam mėnesiui nuo izraelitų įsikūrimo savo miestuose, žmonės visi kaip vienas susirinko į Jeruzalę. ² Tada Jehocadako sūnus Jozuė drauge su broliais kunigais ir Šaltielio sūnus Zerubabelis su savo broliais ėmėsi atstatyti Izraelio Dievo aukurą, norėdami atnašauti ant jo deginamąsias aukas, kaip įsakyta Mozės, Dievo vyro, Įstatyme. ³ Jie atstatė aukurą ant jo pamatų, nepaisydami šalies žmonių baimės, ir ant jo atnašavo VIEŠPAČIUI kas rytą ir kas vakarą deginamąsias aukas. ⁴ Paskui jie šventė, kaip įsakyta, Palapinių šventę ir kasdien atnašavo jos deginamąsias aukas pagal įsaką, kiek nustatyta kiekvienai dienai. ⁵ Po to jie atnašavo nuolatines šabų deginamąsias aukas, jaunačių bei visų šventų VIEŠPATIES iškilmių atnašas ir, kai tik buvo daromos, geros valios atnašas VIEŠPAČIUI. ⁶ Nuo septinto mėnesio pirmos dienos buvo pradėta atnašauti VIEŠPAČIUI deginamąsias aukas, nors VIEŠPATIES Šventyklos pamatai dar nebuvo padėti.

⁷ Tada jie pasamdė mūrininkų ir dailidžių, davė maisto, gėrimo bei aliejaus sidoniečiams ir tyriečiams, kad atgabentų kedro medžio iš Libano per jūrą iki Jopės pagal jiems duotą Persijos karaliaus Kyro leidimą.

⁸ Aštuntų metų po atvykimo prie Dievo Namų Jeruzalėje antrą mėnesį Šaltielio sūnus Zerubabelis, Jehocadako sūnus Jozuė ir jų broliai kunigai bei levitai drauge su grįžusiais į Jeruzalę iš tremties pradėjo darbus, paskirdami kai kuriuos iš levitų, dvidešimt metų ir vyresnius, prižiūrėti VIEŠPATIES Namų statybą. ⁹ Taigi Jozuė ir jo sūnūs bei broliai, Kadmielis ir jo sūnūs, Binujas ir Hodavija drauge su Henadado sūnumis, levitais, jų sūnumis ir broliais kartu ėmėsi vadovauti statantiems VIEŠPATIES Namus.

¹⁰ Mūrininkams padėjus VIEŠPATIES Šventyklos pamatus, apsirengę savo drabužiais kunigai sustojo pagal Izraelio karaliaus nurodymus pašlovinti VIEŠPATIES trimitais, o levitai, Asafo sūnūs, cimbolais pagal Izraelio karaliaus Dovydo nurodymus. ¹¹ Jie giedojo giesmes, dėkodami ir šlovindami VIEŠPATĮ,

„nes jis geras,

nes jo ištikimoji meilė Izraeliui amžina.“

Visi žmonės atsiliepė galingu šauksmu, šlovindami VIEŠPATĮ, nes buvo padėti VIEŠPATIES Namų pamatai. ¹² Tačiau daug kunigų, levitų ir šeimų galvų ­ žmonės, mačiusieji pirmuosius Namus ant jų pamatų ­ garsiai verkė, žvelgdami į šiuos Namus, nors daugelis ir garsiai šaukė iš džiaugsmo. ¹³ Taigi žmonės negalėjo atskirti džiaugsmo šauksmų nuo verksmo aimanų, nes visi taip garsiai šaukė, kad jų balsai buvo toli girdėti.

¹ Išgirdę, kad sugrįžę tremtiniai stato VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, šventyklą, Judo ir Benjamino priešai ² kreipėsi į Zerubabelį ir kilčių galvas, sakydami: „Statykime su jumis, nes ir mes garbiname jūsų Dievą ir atnašavome jam aukas nuo čia mus atkėlusio Asirijos karaliaus Asarhadono dienų.“ ³ Bet Zerubabelis, Jozuė ir kiti Izraelio kilčių galvos atsakė jiems: „Negali būti nė kalbos, kad jūs su mumis statytumėte Namus mūsų Dievui. Mes vieni statysime juos VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, kaip Persijos karalius Kyras yra mums įsakęs.“ ⁴ Užtat šalies žmonės ėmė kenkti Judo žmonių ryžtui ir stengėsi atbaidyti juos nuo statybos. ⁵ Jie papirko ir pareigūnus, niekais versdami jų užmojį per visą Persijos karaliaus Kyro gyvenimą iki pat Persijos karaliaus Darijaus viešpatavimo.

⁶ Ahasverui karaliaujant, jo viešpatavimo pradžioje jie surašė skundą dėl Judo ir Jeruzalės gyventojų.

⁷ O Artakserkso dienomis Bišlamas, Mitredatas, Tabeelis ir kiti bendražygiai rašė Persijos karaliui Artakserksui. Laiškas buvo rašytas aramėjų kalba ir rašmenimis.

⁸ Raštinės viršininkas Rehumas ir raštininkas Šimšajas parašė apie Jeruzalę karaliui Artakserksui tokį laišką: ⁹ „Raštinės viršininkas Rehumas, raštininkas Šimšajas ir kiti jų bendražygiai ­ teisėjai, valdytojai, pareigūnai, vyrai iš Erecho, Babilono ir Sūzų, tai yra Elamo žmonės ­ ¹⁰ ir kitos tautos, kurias didysis ir kilnusis Asnaparas ištrėmė ir apgyvendino Samarijos miestuose ir kitose Užupio srities dalyse, parašė.“ ¹¹ Štai nuorašas laiško, kurį jie nusiuntė:

„Karaliui Artakserksui tavo tarnai, Užupio srities žmonės, siunčia pasveikinimą. ¹² Tebūna žinoma karaliui, kad nuo tavęs pas mus parėję žydai pasiekė Jeruzalę ir atstato tą maištingą ir nedorą miestą. Jau baigia sienas ir taiso pamatus! ¹³ Tebūna žinoma karaliui, jog jie nebeduos duoklės, asmens ar žemės mokesčių, jei šis miestas bus atstatytas ir sienos užbaigtos. Tai gali tik žalą nešti karalystei. ¹⁴ Taigi, kadangi mes valgome karaliaus rūmų druską, negalime nematyti karaliui daromos negarbės, todėl parašėme apie tai, norėdami pranešti karaliui, ¹⁵ kad būtų padaryta paieška tavo protėvių metraščiuose. Tu rasi metraščiuose ir patirsi, kad tai maištingas miestas, lemtingas karaliams ir sritims. Maištai ten puoselėjami nuo senovės. Užtat tas miestas ir buvo sunaikintas. ¹⁶ Mes pranešame karaliui, kad tada tu nebeturėsi jokios dalies Užupio srityje, jei tas miestas bus atstatytas ir jo sienos užbaigtos.“

¹⁷ Karalius atsiuntė tokį atsakymą:

„Raštinės viršininkui Rehumui, raštininkui Šimšajui ir kitiems jų bendražygiams, gyvenantiems Samarijoje ir kitose Užupio srities dalyse, linkime ramybės! ¹⁸ Laiškas, kurį mums siuntėte, buvo perskaitytas mano akivaizdoje ir išverstas. ¹⁹ Mano įsakymu buvo atlikta paieška ir rasta, kad tas miestas iš tikrųjų buvo sukilęs prieš karalius praeityje, kad sukilimai ir maištai jame buvo dažni. ²⁰ Jeruzalė yra turėjusi galingų karalių, valdžiusių visą Užupio sritį; jiems buvo mokama duoklė, asmens ir žemės mokesčiai. ²¹ Tad duok įsakymą, kad tie žmonės liautųsi statę. Tas miestas negali būti atstatomas, kolei nebus duotas kitas mano įsakymas. ²² Be to, rūpinkitės šiame reikale būti apdairūs, antraip bus daug nuostolio ir žalos karalystei.“

²³ Vos perskaičius karaliaus Artakserkso laiško nuorašą Rehumo, raštininko Šimšajo ir jų bendražygių akivaizdoje, jie nuskubėjo į Jeruzalę pas žydus ir ginklais sustabdė darbus. ²⁴ Tuomet Dievo Namų statybos darbai sustojo ir liko nutraukti iki antrų Persijos karaliaus Darijaus valdymo metų.

¹ Tuo metu pranašai Agėjas ir Idojo sūnus Zacharija pranašavo žydams, gyvenantiems Jude ir Jeruzalėje, Izraelio Dievo vardu. ² Todėl Šaltielio sūnus Zerubabelis ir Jehocadako sūnus Jozuė pradėjo Dievo Namų atstatymą Jeruzalėje. Dievo pranašai buvo su jais ir juos rėmė.

³ Nedelsdami Užupio srities valdytojas Tatnajas, Šetar Boznajas ir jų bendražygiai atėję taip į juos kreipėsi: „Kas davė jums įsakymą atstatyti šiuos Namus ir užbaigti statinį?“ ⁴ Be to, jie paklausė: „Kaip vadinasi vyrai, kurie atstato šį pastatą?“ ⁵ Bet Dievo akys saugojo Izraelio seniūnus, ir jie jų nesutrukdė. Tuo tarpu buvo išsiųstas pranešimas Darijui, ir jie savo ruožtu gavo laišką su atsakymu dėl šio reikalo.

⁶ Nuorašas laiško, kurį Užupio srities valdytojas Tatnajas, Šetar Boznajas ir jo bendražygiai, Užupio srities pareigūnai, nusiuntė karaliui Darijui. ⁷ Pranešime, kurį jie nusiuntė, buvo taip parašyta:

„Karaliui Darijui linkime visiškos ramybės! ⁸ Tebūna karaliui žinoma, kad mes nuvykome į Judo sritį prie didžiojo Dievo Namų. Jie atstatomi iš skaldyto akmens, medžio sijos dedamos į sienas, ir statybos darbai jų rankose vyksta sparčiai ir sėkmingai. ⁹ Tada mes kreipėmės į anuos seniūnus, klausdami: ‘Kas davė jums įsakymą atstatyti šiuos Namus ir užbaigti statinį?’ ¹⁰ Be to, paklausėme, kaip jie vadinasi, kad galėtume užrašyti tavo žiniai jų vadų vardus. ¹¹ Jų atsakymas buvo toks: ‘Mes esame dangaus ir žemės Dievo tarnai ir atstatome Namus, pastatytus prieš daugelį metų. Didis Izraelio karalius buvo juos pastatęs ir įrengęs. ¹² Bet kadangi mūsų protėviai buvo supykdę dangaus Dievą, jis atidavė juos Babilono karaliui chaldėjui Nebukadnecarui, o šis sunaikino šiuos Namus ir ištrėmė žmones į Babiloną. ¹³ Tačiau Babilono karalius Kyras pirmais savo viešpatavimo metais išleido įsaką, kad šie Dievo Namai būtų atstatyti. ¹⁴ Be to, karalius Kyras paėmė iš Babilono šventyklos Dievo Namų aukso ir sidabro reikmenis, kuriuos Nebukadnecaras buvo paėmęs iš Jeruzalės šventyklos ir atgabenęs į Babilono šventyklą. Jie buvo perduoti vyrui, vardu Šešbacaras, kurį jis buvo paskyręs valdytoju. ¹⁵ Jis tarė jam: „Paimk šiuos reikmenis. Eik ir padėk juos į Jeruzalės šventyklą. Tebūna atstatyti Dievo Namai savo vietoje.“ ¹⁶ Tada anas Šešbacaras atėjo ir padėjo pamatus Dievo Namams Jeruzalėje. Nuo to meto iki šiol jie statomi ir dar nėra užbaigti.’ ¹⁷ Tad dabar, jei karaliui patinka, tebūna atlikta paieška karaliaus saugyklose patikrinti, ar buvo išleistas karaliaus Kyro įsakas atstatyti šiuos Dievo Namus Jeruzalėje. Teduoda žinią mums karalius apie savo valią šiuo reikalu.“