¹ Ahabas turėjo septyniasdešimt palikuonių Samarijoje. Jehuvas parašė ir išsiuntė laiškus į Samariją Jezreelio didžiūnams ir seniūnams bei Ahabo vaikų globėjams. Jis rašė: ² „Dabar, kai šis laiškas pasieks jus, kadangi jūsų valdovo sūnūs yra su jumis ir jūs turite taip pat kovos vežimų ir arklių, įtvirtintą miestą ir ginklų, ³ išsirinkite geriausią ir tinkamiausią iš jūsų valdovo sūnų, pasodinkite jį į jo tėvo sostą ir kovokite už savo valdovo namus!“ ⁴ Bet jie buvo siaubo apimti. „Žiūrėkite, ­ sakė jie, ­ du karaliai negalėjo prieš jį atsilaikyti, tad kaip mes galime atsispirti?“ ⁵ Rūmų prižiūrėtojas ir miesto valdytojas drauge su seniūnais ir globėjais pasiuntė Jehuvui šį žodį: „Mes tavo tarnai; darysime, ką tik mums įsakysi. Karaliumi nė vieno neskirsime; daryk, kaip geriau tau atrodo.“

⁶ Jis parašė jiems antrą laišką. Jame rašė: „Jeigu esate mano pusėje ir pasirengę manęs klausyti, paimkite vyrų, jūsų valdovo sūnų galvas ir ateikite rytoj šiuo laiku pas mane į Jezreelį.“ O karaliaus sūnūs ­ iš viso septyniasdešimt ­ buvo pas miesto didikus, kurie juos augino. ⁷ Kai juos pasiekė laiškas, jie paėmė karaliaus sūnus ir visus septyniasdešimt nužudė. Sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė į Jezreelį. ⁸ Kai atėjo pasiuntinys ir pranešė: „Karaliaus sūnų galvos atneštos“, ­ jis įsakė: „Sudėkite jas iki ryto į dvi krūvas prie miesto vartų.“ ⁹ Rytą jis išėjo ir, atsistojęs ten, tarė visiems žmonėms: „Jūs nekalti. Tiesa, aš surengiau sąmokslą prieš savo valdovą ir nužudžiau jį, tačiau kas paguldė šiuos visus? ¹⁰ Tad žinokite, kad nė vienas žodis, kurį VIEŠPATS yra ištaręs prieš Ahabo namus, neliks neįvykdytas. VIEŠPATS įvykdė visa, ką buvo paskelbęs per savo tarną Eliją.“ ¹¹ Tada Jehuvas išžudė visus išlikusius Jezreelyje iš Ahabo namų ­ visus didikus, artimus bičiulius ir kunigus, ­ nepalikdamas nė vieno gyvo.

¹² Tada jis leidosi kelionėn į Samariją. Pakeliui, prie Bet Eked ha Roimų, ¹³ Jehuvas aptiko Judo karaliaus gimines. Jis klausė: „Kas jūs?“ ­ „Mes Ahazijo giminės, ­ atsakė jie, ­ atėjome aplankyti karaliaus sūnų ir karalienės motinos sūnų.“ ¹⁴ Jehuvas įsakė: „Suimkite juos gyvus!“ Suėmus juos gyvus, jie buvo nužudyti ­ iš viso keturiasdešimt du ­ prie Bet Ekedo vandens talpyklos. Nė vieno jų nepasigailėta.

¹⁵ Iš ten iškeliavęs, jis sutiko Rechabo sūnų Jehonadabą, ateinantį jo pasitikti. Pasveikinęs jį, tarė: „Ar tavo širdis man taip atsidavusi, kaip mano širdis atsidavusi tau?“ ­ „Taip!“ ­ atsakė Jehonadabas. „Jeigu taip, ­ tarė Jehuvas, ­ duok man ranką.“ Jis padavė jam ranką. Jehuvas įkėlė jį pas save į vežimą. ¹⁶ „Eikš su manimi, ­ tarė jis, ­ ir žiūrėk, koks aš uolus VIEŠPAČIUI.“ Ir pasisodino jį savo vežime. ¹⁷ Atvykęs į Samariją, Jehuvas žudė visus, kurie buvo išlikę Samarijoje iš Ahabo namų, kol juos išnaikino, įvykdydamas žodį, kurį VIEŠPATS buvo davęs Elijui.

Baalo sekėjų sunaikinimas

¹⁸ Tada Jehuvas, surinkęs visus žmones, tarė jiems: „Ahabas tarnavo Baalui tik šiek tiek, Jehuvas jam tarnaus kur kas daugiau. ¹⁹ Tad pašaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus garbintojus ir visus kunigus. Tenetrūksta nė vieno, nes Baalui turiu atnašauti didelę auką. Kas neateis, neliks gyvas!“ Bet Jehuvas elgėsi klastingai, norėdamas sunaikinti Baalo garbintojus. ²⁰ „Švęskite iškilmingą sueigą Baalui“, ­ įsakė Jehuvas. Sueiga buvo paskelbta. ²¹ Jehuvui išsiuntus žodį visam Izraeliui, atėjo visi Baalo garbintojai. Neliko nė vieno, kuris nebūtų atėjęs. Jie rinkosi į Baalo šventyklą ir pripildė Baalo šventyklą nuo sienos iki sienos. ²² Tada Jehuvas tarė drabužių prižiūrėtojui: „Išduok drabužius visiems Baalo garbintojams.“ Jis išdalijo jiems drabužius. ²³ Įėjęs į Baalo šventyklą su Rechabo sūnumi Jehonadabu, Jehuvas tarė Baalo garbintojams: „Rūpestingai peržiūrėkite, kad tarp jūsų nebūtų jokio VIEŠPATIES garbintojo, bet būtų tik Baalo garbintojai.“ ²⁴ Tada jie pradėjo atnašauti aukas ir deginamąsias atnašas.

O Jehuvas buvo pastatęs lauke savo aštuoniasdešimt vyrų ir pasakęs jiems: „Jei kas leistų pabėgti kuriam nors iš vyrų, kuriuos atiduodu jums į rankas, turės atsakyti savo gyvybe už jo gyvybę.“ ²⁵ Vos baigus atnašauti deginamąją auką, Jehuvas įsakė sargams ir pareigūnams: „Ateikite ir išžudykite juos! Teneištrūksta nė vienas!“ Tad jie išžudė juos kalaviju ir paliko ten gulėti. Tada įėjo į Baalo šventyklą ir, ²⁶ išnešę Baalo šventyklos šventąjį stulpą, sudegino jį. ²⁷ Jie nuvertė Baalo aukurą, nugriovė Baalo šventyklą ir pavertė ją išviete iki šios dienos.

²⁸ Taip Jehuvas išrovė Baalą iš Izraelio. ²⁹ Tačiau Jehuvas nesitraukė nuo Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis Izraelį įvedė į nuodėmę, būtent nuo aukso veršių Betelyje ir Dane. ³⁰ VIEŠPATS tarė Jehuvui: „Kadangi tu gerai pasielgei ir padarei, kas dora mano akyse, įvykdydamas Ahabo namams visa, kas buvo prieš juos mano širdyje, keturios tavo sūnų kartos sėdės Izraelio soste.“ ³¹ Bet Jehuvas nesirūpino laikytis VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, Įstatymo visa širdimi ir nuodėmių, kuriomis Jeroboamas įvedė Izraelį į nuodėmę, neatsisakė.

³² Tomis dienomis VIEŠPATS pradėjo genėti Izraelį. Visoje Izraelio žemėje Hazaelis nedavė ramybės izraelitams: ³³ rytuose nuo Jordano, visame Gileado krašte ­ gadams, rubenams ir manasams ­ nuo Aroero prie Arnono slėnio iki Gileado ir Bašano.

³⁴ O kiti Jehuvo darbai ­ visa, ką jis darė, ir visi jo žygdarbiai ­ argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ³⁵ Taigi Jehuvas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje. Vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Jehoahazas. ³⁶ Jehuvas valdė Izraelį dvidešimt aštuonerius metus.

¹ Ahazijo motina Atalija, sužinojusi, kad jos sūnus mirė, nedelsdama išžudė visus karališkosios šeimos palikuonis. ² Bet karaliaus Jehoramo duktė Jehošeba, Ahazijo sesuo, paėmusi Ahazijo sūnų Jehoašą, vogčiomis išnešė jį iš tos vietos, kur buvo žudomi karaliaus sūnūs, ir paliko jį bei jo auklę viename miegamajame. Taip ji paslėpė jį nuo Atalijos, ir jis nebuvo nužudytas. ³ Su ja jis išbuvo šešerius metus, paslėptas VIEŠPATIES Namuose, o Atalija valdė kraštą.

⁴ Bet septintais metais Jehojada pasišaukė karų bei palydos sargybinių šimtininkus ir įsakė jiems sueiti pas jį į VIEŠPATIES Namus. Sudaręs su jais sandorą, prisaikdino VIEŠPATIES Namuose ir parodė karaliaus sūnų. ⁵ „Štai ką jūs turite padaryti, ­ įsakė jiems. ­ Vienas trečdalis jūsų, baigiančių tarnybą šabo dieną, liks rūmų sargyboje, ⁶ kitas trečdalis bus pastatytas prie Sūro vartų, o dar vienas trečdalis bus prie vartų už palydos sargybinių. Jūs būsite Namų sargyboje iš visų pusių. ⁷ O kiti du jūsų būriai ­ visi, kurie šią savaitę nėra tarnyboje ­ saugos VIEŠPATIES Namus karaliaus apsaugos dėlei. ⁸ Jūs apsupsite karalių iš visų pusių, kiekvienas su ginklais rankoje; kas tik artintųsi prie gretų, turi būti užmuštas. Būkite su karaliumi, kad ir ką jis darytų!“

⁹ Šimtininkai padarė visa, kaip kunigas Jehojada įsakė. Kiekvienas atvedė savo vyrus ­ tuos, kurie buvo tarnyboje tą šabą, ir tuos, kurie nebuvo tarnyboje tą šabą ­ ir atėjo pas kunigą Jehojadą. ¹⁰ Kunigas įteikė šimtininkams karaliaus Dovydo ietis ir skydus, kurie buvo VIEŠPATIES Namuose. ¹¹ Palydos sargybiniai, kiekvienas vyras su ginklu rankoje, sustojo nuo pietinės Namų pusės iki šiaurinės Namų pusės, aplink aukurą ir Namus, karaliui apsaugoti iš visų pusių. ¹² Tada Jehojada atvedė karaliaus sūnų, uždėjo jam vainiką ir padavė valdžios ženklus. Jis buvo paskelbtas karaliumi ir pateptas, jiems plojant ir šaukiant: „Tegyvuoja karalius!“

¹³ Išgirdusi palydos sargybinių ir žmonių šauksmus, Atalija nuėjo prie žmonių į VIEŠPATIES Namus. ¹⁴ Apsižvalgė ir žiūri: karalius pagal paprotį stovi prie stulpo, vadai bei trimitininkai ­ šalia karaliaus, o šalies žmonės džiūgauja ir pučia trimitus. Atalija persiplėšė drabužius ir ėmė šaukti: „Išdavystė! Išdavystė!“ ¹⁵ Tada kunigas Jehojada kariuomenės pareigūnams šimtininkams davė įsakymą, tardamas: „Išveskite ją laukan pro gretas ir, jei kas ją sektų, ištikite jį kalaviju.“ Mat kunigas sakė: „VIEŠPATIES Namuose ji neturi būti užmušta“. ¹⁶ Tad jie išvedė ją jėga. Ji buvo nužudyta, kai ėjo į karaliaus rūmus pro Arklių vartus.

¹⁷ Jehojada sudarė sandorą tarp VIEŠPATIES bei karaliaus ir tautos, kad jie būtų VIEŠPATIES tauta, o kitą sandorą ­ tarp karaliaus ir tautos. ¹⁸ Tada visi šalies žmonės, nuėję į Baalo šventyklą, nugriovė ją, sutrupino aukurus ir statulas, o Baalo kunigą Mataną užmušė priešais aukurus. Pastatęs sargybinius VIEŠPATIES Namuose, kunigas Jehojada ¹⁹ su šimtininkais, kariais, palydos sargybiniais ir visos šalies žmonėmis palydėjo karalių iš VIEŠPATIES Namų į karaliaus rūmus pro palydos sargybinių vartus, ir karalius sėdosi į sostą. ²⁰ Visos šalies žmonės džiūgavo, ir miestas liko ramus. O Atalija buvo nužudyta kalaviju prie karaliaus rūmų.

²¹ Jehoašas buvo septynerių metų, kai tapo karaliumi.

¹ Jehoašas buvo septynerių metų, kai tapo karaliumi. ² Septintais Jehuvo metais Jehoašas pradėjo karaliauti ir karaliavo Jeruzalėje keturiasdešimt metų. Jo motina buvo vardu Cibija iš Beer Šebos. ³ Per visas savo dienas Jehoašas darė, kas dora VIEŠPATIES akyse, nes jį buvo mokęs kunigas Jehojada. ⁴ Tačiau aukštumų alkai nebuvo išnaikinti, žmonės ir toliau alkuose atnašavo aukas ir degino smilkalus.

⁵ Kunigams Jehoašas tarė: „Visus VIEŠPATIES Namuose atnašautų šventųjų įplaukų pinigus ­ surašymo mokestį, asmeninio išpirkimo kainą ir bet kokias lėšas, gera valia atnašautas VIEŠPATIES Namuose ­ ⁶ tepasiima kunigai sau, kiekvienas iš savo geradarių. Savo ruožtu jie turi pataisyti Namus, kai tik iškyla reikalas juos taisyti.“

⁷ Bet dvidešimt trečiais karaliaus Jehoašo metais buvo pastebėta, kad Namuose kunigai reikalingų pataisymų nebuvo darę. ⁸ Todėl karalius Jehoašas pasišaukė kunigą Jehojadą bei kitus kunigus ir paklausė: „Kodėl netaisote Namų? Užtat nebeimkite daugiau pinigų iš savo geradarių, bet perduokite juos Namams taisyti.“ ⁹ Kunigai sutiko daugiau nebeimti pinigų iš žmonių ir nebūti atsakingi už Namų taisymą.

¹⁰ Tada kunigas Jehojada paėmė vieną skrynią ir, išgręžęs skylę jos dangtyje, padėjo šalia aukuro dešinėje pusėje, pro kur įeinama į VIEŠPATIES Namus. Kunigai ­ slenksčio sargai ­ dėdavo į ją visus pinigus, atneštus į VIEŠPATIES Namus. ¹¹ Kai tik pastebėdavo, kad skrynioje pinigų daug, ateidavo karaliaus raštininkas ir vyriausiasis kunigas, suskaičiuodavo VIEŠPATIES Namuose esamus pinigus ir supildavo juos į maišus. ¹² Suskaičiavus pinigai būdavo paduodami į rankas darbų prižiūrėtojams, kurie buvo atsakingi už VIEŠPATIES Namus. O šie savo ruožtu išmokėdavo dailidėms ir statytojams, dirbantiems VIEŠPATIES Namuose, ¹³ mūrininkams ir akmenkaliams, pirkdavo medį bei skaldytą akmenį VIEŠPATIES Namams taisyti ir apmokėdavo visas Namų taisymo išlaidas. ¹⁴ Bet iš sidabro nei dubenys, nei žnyplės, nei šlakstyklės, nei trimitai ­ jokie indai iš aukso ar sidabro ­ nebuvo dirbami VIEŠPATIES Namuose už pinigus, atneštus į VIEŠPATIES Namus, ¹⁵ nes tai buvo duodama darbų prižiūrėtojams tik VIEŠPATIES Namams taisyti. ¹⁶ Be to, vyrai, į kurių rankas buvo paduodami pinigai darbininkams apmokėti, nebuvo tikrinami, nes jie sąžiningai elgėsi.

¹⁷ Atnašų už kaltę ir aukų už nuodėmę pinigai nebuvo nešami į VIEŠPATIES Namus; jie priklausė kunigams.

¹⁸ Tuo metu Aramo karalius Hazaelis, pakilęs į žygį, užpuolė Gatą ir paėmė jį. Hazaelis pasuko žygiuoti ir prieš Jeruzalę. ¹⁹ O Judo karalius Jehoašas, paėmęs visas įžado dovanas, atnašautas jo protėvių Juozapato, Jehoramo, Ahazijo bei jo paties, ir visą auksą, rastą VIEŠPATIES Namų ir karaliaus rūmų ižduose, pasiuntė Aramo karaliui Hazaeliui. Tada Hazaelis pasitraukė nuo Jeruzalės.

²⁰ O kiti Jehoašo darbai ­ visa, ką jis darė ­ argi nėra aprašyti Judo karalių metraščiuose? ²¹ Jo dvariškiai sukilo ir, surengę sąmokslą, nužudė Jehoašą Bet Milojyje prie kelio, einančio žemyn į Silą. ²² Šimato sūnus Jozakaras ir Šomero sūnus Jehozabadas ­ jo dvariškiai ­ nužudė jį. Jis mirė ir buvo palaidotas su savo protėviais Dovydo mieste, o vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Amacijas.

¹ Dvidešimt trečiais Judo karaliaus Ahazijo sūnaus Jehoašo metais Jehuvo sūnus Jehoahazas tapo Izraelio karaliumi ir karaliavo Samarijoje septyniolika metų. ² Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, kartodamas Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmes, kuriomis jis įtraukė į nuodėmę Izraelį, ir jų neatsisakė. ³ VIEŠPATS taip užsidegė pykčiu ant Izraelio, kad dažnai juos atidavinėjo Aramo karaliui Hazaeliui ir Hazaelio sūnui Ben Hadadui. ⁴ Bet Jehoahazas maldavo VIEŠPATĮ, ir VIEŠPATS jį išklausė, nes matė Izraelio priespaudą ir kaip Aramo karalius buvo juos nukamavęs. ⁵ VIEŠPATS davė Izraeliui gelbėtoją, ir jie išsilaisvino iš Aramo. Izraelitai gyveno savo namuose kaip anksčiau. ⁶ Tačiau Jeroboamo namų nuodėmių, kuriomis jis įtraukė Izraelį į nuodėmę, jie neatsisakė, o atkakliai toliau jas darė. Net šventasis stulpas stovėjo Samarijoje. ⁷ Iš tikro Jehoahazui nebebuvo likę karių, išskyrus penkiasdešimt raitelių, dešimt kovos vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų, nes Aramo karalius buvo sunaikinęs juos ir sutrypęs kaip dulkes po kojomis.

⁸ O kiti Jehoahazo darbai ­ visa, ką jis darė, ir jo žygdarbiai ­ argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ⁹ Jehoahazas užmigo su savo protėviais ir buvo palaidotas Samarijoje, o vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Jehoašas.

Jehoašas ­ Izraelio karalius

¹⁰ Trisdešimt septintais Judo karaliaus Jehoašo metais Jehoahazo sūnus Jehoašas tapo Izraelio karaliumi Samarijoje ir karaliavo šešiolika metų. ¹¹ Jis darė, kas nedora VIEŠPATIES akyse, neatsisakė visų Nebato sūnaus Jeroboamo nuodėmių, kuriomis jis įvedė į nuodėmę Izraelį, bet atkakliai jas darė.

¹² O kiti Jehoašo darbai ­ visa, ką jis darė, jo žygdarbiai kare su Judo karaliumi Amaciju ­ argi nėra aprašyti Izraelio karalių metraščiuose? ¹³ Jehoašas užmigo su savo protėviais, ir Jeroboamas atsisėdo į jo sostą. Jehoašas buvo palaidotas Samarijoje su Izraelio karaliais.

Pranašo Eliziejaus mirtis

¹⁴ Eliziejui susirgus mirtina liga, Izraelio karalius Jehoašas nuėjo jo aplankyti. „Mano tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimai ir raitija!“ ­ kalbėjo verkdamas jo. ¹⁵ Eliziejus tarė jam: „Paduok lanką ir strėlių.“ Jis padavė lanką ir strėlių. ¹⁶ „Įtempk lanką!“ ­ tarė jis Izraelio karaliui. Jam įtempus lanką, Eliziejus uždėjo savo rankas karaliui ant rankų ¹⁷ ir tarė: „Atidaryk langą į rytų pusę!“ Jis atidarė langą. Eliziejus paliepė: „Šauk!“ Jis iššovė. Tada Eliziejus tarė: „Strėlė VIEŠPATIES pergalės, strėlė pergalės prieš Aramą! Tu visiškai sutriuškinsi aramėjus prie Afeko.“ ¹⁸ Jis tęsė: „Dabar paimk strėles.“ Karalius paėmė. „Suduok jomis į žemę!“ ­ liepė jis Izraelio karaliui. Sudavęs tris kartus, jis sustojo. ¹⁹ Dievo vyras ant jo supyko ir tarė: „O kad būtumei sudavęs penketą ar šešetą kartų! Tu būtumei visiškai sunaikinęs Aramą, o dabar tik tris kartus nugalėsi Aramą.“

²⁰ Eliziejus mirė ir buvo palaidotas. Tais laikais metų pradžioje kraštą užpuldinėdavo moabitų gaujos. ²¹ Kartą laidojant vieną vyrą, žmonės pastebėjo tokią gaują. Jie įmetė jo kūną į Eliziejaus kapą. Vos nukritęs ant Eliziejaus kaulų mirusysis atgijo ir atsistojo.

²² Aramo karalius Hazaelis engė Izraelį per visas Jehoahazo dienas. ²³ Bet VIEŠPATS buvo jiems maloningas ir gailestingas, atsigręžė į juos dėl savo Sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. Iki šiol jis nenorėjo jų sunaikinti ar atstumti nuo savo veido.

²⁴ Aramo karaliui Hazaeliui mirus, vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Ben Hadadas. ²⁵ Tada Jehoahazo sūnus Jehoašas vėl atėmė iš Hazaelio sūnaus Ben Hadado miestus, paimtus kare prieš jo tėvą Jehoahazą. Tris kartus Jehoašas jį nugalėjo ir atgavo Izraelio miestus.