¹ Šėtonas pakilo prieš Izraelį ir pakurstė Dovydą suskaičiuoti Izraelio žmones. ² Taigi Dovydas tarė Joabui ir kariuomenės vadams: „Eikite, suskaičiuokite Izraelio žmones nuo Beer Šebos iki Dano ir praneškite man, kad žinočiau jų skaičių.“ ³ Bet Joabas atsakė: „Tepadaugina VIEŠPATS savo tautą šimteriopai! Mano viešpatie karaliau, argi jie visi nėra mano valdovo pavaldiniai? Kam gi to reikia mano viešpačiui? Kodėl jis turėtų užtraukti Izraeliui kaltę?“ ⁴ Tačiau karaliaus įsakymas Joabui nusvėrė. Tad Joabas išvyko ir, apėjęs visą Izraelį, sugrįžo į Jeruzalę. ⁵ Joabas pranešė Dovydui žmonių skaičių. Visame Izraelyje buvo vienas milijonas šimtas tūkstančių vyrų, pajėgių imtis kalavijo, o Jude ­ keturi šimtai septyniasdešimt tūkstančių vyrų, pajėgių imtis kalavijo. ⁶ Bet Levio ir Benjamino giminių jis neįtraukė į skaičių, nes karaliaus įsakymas Joabui kėlė pasibaisėjimą. ⁷ Šis dalykas Dievo akyse buvo nemalonus, ir už tai jis ištiko Izraelį.

⁸ Dovydas tarė Dievui: „Sunkiai nusidėjau, tai darydamas, bet dabar atleisk, maldauju, savo tarno kaltę, nes aš pasielgiau labai neišmintingai“. ⁹ VIEŠPATS kalbėjo Dovydo regėtojui Gadui, tardamas: ¹⁰ „Eik ir sakyk Dovydui: ‘Taip kalbėjo VIEŠPATS. Siūlau tau tris bausmes; pasirink vieną jų, ir ja aš tave ištiksiu.’“ ¹¹ Taigi Gadas, nuėjęs pas Dovydą, tarė jam: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: ‘Rinkis, ką nori: ¹² arba badą per trejus metus, arba trijų mėnesių bėgimą nuo priešininkų, kertant priešų kalavijui, arba tris dienas VIEŠPATIES kalavijo ir maro krašte, naikinamame visoje Izraelio žemėje VIEŠPATIES angelo.’ Pasvarstyk, kokį atsakymą turiu parnešti tam, kuris mane atsiuntė.“ ¹³ Tada Dovydas tarė Gadui: „Aš labai kenčiu! Maldauju leisti man pulti į VIEŠPATIES rankas, nes jo gailestingumas labai didelis, bet neleisk man įpulti į žmonių rankas.“

¹⁴ Taigi VIEŠPATS siuntė Izraeliui marą, ir Izraelyje krito septyniasdešimt tūkstančių žmonių. ¹⁵ Ir į Jeruzalę Dievas pasiuntė angelą jos sunaikinti, bet kai tas ėmėsi naikinti, VIEŠPATS pažvelgė ir pagailėjo jos, tokios nelaimės ištiktos. Naikinančiajam angelui jis tarė: „Gana! Sulaikyk ranką!“ VIEŠPATIES angelas tuomet stovėjo prie Ornano Jabusiečio klojimo. ¹⁶ Pakėlęs akis, Dovydas pamatė VIEŠPATIES angelą, stovintį tarp dangaus ir žemės, o jo rankoje iš makšties ištrauktas kalavijas buvo ištiestas virš Jeruzalės. Tada Dovydas ir seniūnai, apsivilkę ašutinėmis, puolė kniūbsti. ¹⁷ O Dovydas tarė Dievui: „Argi ne aš vienas daviau įsakymą suskaičiuoti žmones? Aš vienas esu kaltas ir baisiai nedorai pasielgiau. Bet šie, tavo kaimenė, ką jie padarė? Maldauju, VIEŠPATIE, mano Dieve, kad tavo ranka kristų ant manęs ir mano tėvo namų, bet apsaugok savo tautą nuo maro!“

¹⁸ Tada VIEŠPATIES angelas liepė Gadui pasakyti Dovydui, kad šis nueitų ir pastatytų aukurą Ornano Jabusiečio klojime. ¹⁹ Dovydas nuėjo pagal Gado žodį, kurį jis buvo perdavęs jam VIEŠPATIES vardu. ²⁰ Ornanas atsigręžė ir pamatė angelą; su juo buvę keturi jo sūnūs pasislėpė. Ornanas toliau kūlė kviečius. ²¹ Dovydas atėjo pas Ornaną. Ornanas pakėlė akis ir pamatė Dovydą. Išėjęs iš klojimo, jis puolė kniūbsčias ant žemės prie Dovydo kojų. ²² Dovydas tarė Ornanui: „Parduok man klojimo vietą, kad galėčiau pastatyti ant jo aukurą VIEŠPAČIUI. Parduok už visą kainą, idant maras būtų nugręžtas nuo žmonių.“ ²³ Ornanas Dovydui atsakė: „Imk jį. Tedaro viešpats karalius, kas gera jo akyse! Štai aš duodu jaučius deginamajai aukai, kūlimo vežėčias malkoms ir kviečių grūdų atnašai. Visa tai dovanoju!“ ­ ²⁴ „Ne, ­ atsakė Dovydas Ornanui, ­ turiu juos pirkti už visą kainą. Aš neatnašausiu VIEŠPAČIUI, kas tau priklauso, ir neaukosiu deginamųjų atnašų, kurios man nieko nekainuoja.“ ²⁵ Taigi Dovydas užmokėjo šešis šimtus sidabro šekelių pagal svorį už vietą. ²⁶ Ten Dovydas pastatė VIEŠPAČIUI aukurą ir atnašavo deginamąsias aukas bei bendravimo aukas. Jis šaukėsi VIEŠPATIES, o jis atsakė ugnimi iš dangaus ant deginamosios aukos aukuro. ²⁷ VIEŠPATS įsakė angelui sugrąžinti savo kalaviją į makštį.

²⁸ Tuomet Dovydas, matydamas, kad VIEŠPATS prie Ornano Jabusiečio klojimo jo išklausė, ten atnašavo savo aukas. ²⁹ Mat tuomet VIEŠPATIES Padangtė, kurią Mozė buvo padaręs dykumoje, ir deginamosios aukos aukuras buvo Gibeono aukštumų alke. ³⁰ Bet Dovydas negalėjo nueiti prie jos VIEŠPATIES pagarbinti, nes jį buvo apėmusi VIEŠPATIES angelo kalavijo baimė.

¹ Todėl Dovydas tarė: „Čia bus VIEŠPATIES Dievo Namai, ir čia bus Izraeliui deginamosios atnašos aukuras.“

² Dovydas įsakė visiems svetimtaučiams, gyvenantiems Izraelyje, susirinkti į Jeruzalę, ir paskyrė juos akmenskaldžiais skaldyti ir tašyti akmenų Dievo Namų statybai. ³ Dovydas atidėjo taip pat daug geležies vartų vinims bei sąsagoms ir tiek daug vario, kad nebuvo įmanoma jo pasverti, ⁴ bei kedro rąstų be skaičiaus. Sidoniečiai ir tyriečiai atgabeno Dovydui daug kedro rąstų.

⁵ Mat Dovydas sakė sau: „Mano sūnus Saliamonas dar jaunas ir be patirties, o Namai, kuriuos reikia pastatyti, turi būti tokie didingi, kad garsėtų ir būtų šlovinami visuose kraštuose. Tad aš jam paruošiu.“ Taigi Dovydas atidėjo daug medžiagų statybai prieš savo mirtį. ⁶ Tada jis pasišaukė savo sūnų Saliamoną ir įsakė jam pastatyti Namus VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui. ⁷ „Mano sūnau, ­ tarė Dovydas Saliamonui, ­ aš pats turėjau širdyje mintį pastatyti Namus VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, garbei. ⁸ Bet pasiekė mane VIEŠPATIES žodis: ‘Daug kraujo išliejai ir ilgai kariavai. Mano vardui Namų tu nestatysi, nes esi išliejęs daug kraujo ant žemės mano akivaizdoje. ⁹ Štai gims tau sūnus. Jis bus taikingas žmogus. Aš duosiu jam ramybę nuo priešų iš visų pusių, nes jo vardas bus Saliamonas, ir jo dienomis duosiu Izraeliui taiką ir ramybę. ¹⁰ Jis pastatys Namus mano vardui; jis bus man sūnus, o aš būsiu jam tėvas ir padarysiu amžiną Izraelyje jo karališkąjį sostą.’ ¹¹ Dabar, mano sūnau, tebūna VIEŠPATS su tavimi, kad tau sektųsi statyti VIEŠPATIES, savo Dievo, Namus, kaip jis apie tave kalbėjo. ¹² Tik tesuteikia tau VIEŠPATS, pavesdamas valdyti Izraelį, įžvalgos ir supratimo, kad laikytumeisi VIEŠPATIES, savo Dievo, mokymo. ¹³ Tik tuomet tau seksis, kai rūpestingai vykdysi įstatus ir įsakus, kuriuos VIEŠPATS davė Izraeliui per Mozę. Būk stiprus ir ryžtingas! Nebijok ir nenusimink! ¹⁴ Žiūrėk, nesigailėdamas pastangų, atidėjau VIEŠPATIES Namams šimtą tūkstančių talentų aukso, vieną milijoną talentų sidabro, o vario ir geležies tiek daug, kad neįmanoma pasverti. Atidėjau taip pat rąstų ir akmens. Tu prie jų dar pridėsi. ¹⁵ Be to, tu turi gausybę darbininkų: akmenskaldžių, mūrininkų, dailidžių ir be skaičiaus visokių amatininkų, įgudusių apdoroti ¹⁶ auksą, sidabrą, varį ir geležį.“

¹⁷ Dovydas įsakė ir Izraelio didžiūnams padėti jo sūnui Saliamonui, tardamas: ¹⁸ „Argi VIEŠPATS, jūsų Dievas, ne su jumis? Argi jis nesuteikė jums iš visų pusių ramybės? Juk jis atidavė man į rankas krašto gyventojus, ir kraštas tapo pavaldus VIEŠPATIES akivaizdoje ir jo tautos akivaizdoje. ¹⁹ Tad ryžkitės širdimi ir gyvastimi ieškoti VIEŠPATIES, savo Dievo. Eikite ir statykite VIEŠPATIES Dievo šventovę, kad VIEŠPATIES Sandoros Skrynia ir Dievo šventieji reikmenys būtų įnešti į Namus, pastatytus VIEŠPATIES vardui.“

¹ Pasenęs ir pasiekęs žilos senatvės, Dovydas paskyrė savo sūnų Saliamoną Izraelio karaliumi. ² Po to sušaukė visus Izraelio vadus, kunigus ir levitus.

³ Buvo suskaičiuoti levitai, turintys trisdešimt metų ir vyresni. Iš viso jų buvo trisdešimt aštuoni tūkstančiai. ⁴ „Iš šių, ­ tarė Dovydas, ­ dvidešimt keturi tūkstančiai vadovaus VIEŠPATIES Namų tarnybai, šeši tūkstančiai bus apskaitininkai ir teisėjai, ⁵ keturi tūkstančiai bus vartininkai ir keturi tūkstančiai šlovins VIEŠPATĮ instrumentais, kuriuos aš sumaniau šlovės giesmėms.“ ⁶ Dovydas padalijo juos į būrius pagal Levio sūnus ­ Geršoną, Kehatą ir Merarį.

⁷ Geršonai buvo Ladanas ir Šimis. ⁸ Ladano sūnūs: Jehielis ­ galva, Zetamas ir Joelis, iš viso trys. ⁹ Šimio sūnūs: Šelomitas, Hazielis ir Haranas, iš viso trys. Jie buvo Ladano kilčių galvos. ¹⁰ Šimio sūnūs: Jahatas, Ziza, Jeušas ir Berija. Šie keturi buvo Šimio sūnūs. ¹¹ Jahatas buvo galva, o Ziza ­ pavaduotojas; Jeušas ir Berija neturėjo daug vaikų, todėl buvo įskaičiuoti į vieną kiltį.

¹² Kehato sūnūs: Amramas, Iccharas, Hebronas ir Uzielis, iš viso keturi. ¹³ Amramo sūnūs: Aaronas ir Mozė. Aaronas buvo atskirtas pašventinti švenčiausiems dalykams, kad jis ir jo sūnūs amžinai degintų atnašas VIEŠPATIES akivaizdoje, jam tarnautų ir laimintų amžinai jo vardu. ¹⁴ Dievo žmogus Mozė ir jo sūnūs buvo įskaičiuoti į Levio giminę. ¹⁵ Mozės sūnūs: Geršomas ir Eliezeras. ¹⁶ Geršomo sūnus Šebuelis ­ galva. ¹⁷ Eliezero sūnus Rehabija ­ galva; Eliezeras kitų sūnų neturėjo, bet Rehabija turėjo labai daug sūnų. ¹⁸ Iccharo sūnus Šelomitas ­ galva. ¹⁹ Hebrono sūnūs: Jerijas ­ galva, antras ­ Amarija, trečias ­ Jahazielis ir ketvirtas ­ Jekamamas. ²⁰ Uzielio sūnūs: Michėjas ­ galva ir antras ­ Išija.

²¹ Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Machlio sūnūs: Eleazaras ir Kišas. ²² Eleazaras mirė neturėdamas sūnų, tik dukteris; jų giminaičiai ­ Kišo sūnūs vedė jas. ²³ Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jeremotas, iš viso trys.

²⁴ Tokie tat buvo Levio sūnūs pagal jų kiltis su kilčių vadais, kai buvo suskaičiuoti pavieniui vardais nuo dvidešimt metų ir vyresni, kurie turėjo atlikti VIEŠPATIES Namų tarnybos darbus. ²⁵ Mat Dovydas sakė: „VIEŠPATS, Izraelio Dievas, suteikė savo tautai ramybę ir padarė Jeruzalę savo amžina buveine. ²⁶ Todėl levitams nebereikia daugiau nešioti Padangtės ir kitų daiktų, reikalingų jos tarnybai, ­ ²⁷ pagal paskutinius Dovydo įsakymus, levitai buvo suskaičiuoti nuo dvidešimt metų ir vyresni, ­ ²⁸ bet nuo šiol jų pareiga bus padėti Aarono palikuonims VIEŠPATIES Namų tarnyboje prižiūrėti kiemus ir kambarius, valyti viską, kas šventa, ir atlikti darbus VIEŠPATIES Namams. ²⁹ Jie rūpinsis taip pat padėtinės duonos eilėmis, geriausiais miltais javų atnašoms, neraugintos duonos plokštainiais, keptąja atnaša, su aliejumi maišyta atnaša ir visais kiekio bei dydžio matais. ³⁰ Be to, jie turės dalyvauti kas rytą dėkojant ir šlovinant VIEŠPATĮ, panašiai ir kas vakarą; ³¹ ir kada tik bus atnašaujamos deginamosios aukos per šabus, jaunatis ir šventes, jų VIEŠPATIES akivaizdoje visuomet turės būti toks skaičius, koks yra nustatytas. ³² Taip pat jie prižiūrės Susitikimo Palapinę bei šventyklą ir padės savo giminaičiams Aarono palikuonims VIEŠPATIES Namų tarnyboje.“

¹ Štai Aarono palikuonių grupės. Aarono sūnūs: Nadabas, Abihuvas, Eleazaras ir Itamaras. ² Nadabas ir Abihuvas mirė dar tėvui gyvam esant ir neturėjo sūnų, todėl tik Eleazaras ir Itamaras tapo kunigais. ³ Kartu su Cadoku iš Eleazaro palikuonių ir Ahimelechu iš Itamaro palikuonių Dovydas paskirstė kunigiškosios tarnybos pareigas. ⁴ Kadangi tarp Eleazaro palikuonių kilties vadų buvo rasta daugiau negu tarp Itamaro palikuonių, jie padalijo Eleazaro palikuonis šešiolikai kilties vadų, o Itamaro palikuonis ­ į aštuonias kiltis. ⁵ Jie buvo padalyti burtų keliu, visi vienodai, nes visi buvo šventovės pareigūnai ir Dievo pareigūnai tarp Eleazaro palikuonių ir Itamaro palikuonių. ⁶ Raštininkas Netanelio sūnus Šemaja, vienas iš levitų, karaliaus akivaizdoje įtraukė į sąrašą ir pareigūnus, ir kunigą Cadoką, ir Abjataro sūnų Ahimelechą, ir galvas kunigų kilčių bei levitų kilčių, įrašydamas dvi kiltis Eleazarui už kiekvieną įrašytą Itamarui.

⁷ Pirmas burtų metimas teko Jehojaribui, antras ­ Jedajai, ⁸ trečias ­ Harimui, ketvirtas ­ Seorimui, ⁹ penktas ­ Malkijai, šeštas ­ Mijaminui, ¹⁰ septintas ­ Hakocui, aštuntas ­ Abijai, ¹¹ devintas ­ Ješūvai, dešimtas ­ Šechanijui, ¹² vienuoliktas ­ Eljašibui, dvyliktas ­ Jakimui, ¹³ tryliktas ­ Hupai, keturioliktas ­ Ješebabui, ¹⁴ penkioliktas ­ Bilgai, šešioliktas ­ Imerui, ¹⁵ septynioliktas ­ Hezyrui, aštuonioliktas ­ Hapicecui, ¹⁶ devynioliktas ­ Petachijai, dvidešimtas ­ Ezechieliui, ¹⁷ dvidešimt pirmas ­ Jachinui, dvidešimt antras ­ Gamului, ¹⁸ dvidešimt trečias ­ Delajui, dvidešimt ketvirtas ­ Maazijui.

¹⁹ Tokia buvo jų tarnybos nustatyta eilė, kai jie atlikdavo pareigas VIEŠPATIES Namuose pagal jiems duotus jų tėvo Aarono įsakus, kaip VIEŠPATS, Izraelio Dievas, buvo jam įsakęs.

²⁰ Iš kitų Levio sūnų buvo Šubaelis iš Amramo palikuonių ir Jechdijas. ²¹ Iš Rehabijo ­ Rehabijo sūnus Išija, vadas. ²² Iš iccharų ­ Šelomotas; iš Šelomoto sūnų ­ Jahatas. ²³ Hebrono sūnūs: Jerijas ­ vadas, antras ­ Amarijas, trečias ­ Jahazielis, ketvirtas ­ Jekamamas. ²⁴ Uzielio sūnus ­ Michėjas; iš Michėjo sūnų ­ Šamyras. ²⁵ Michėjo brolis ­ Išija; iš Išijos sūnų ­ Zacharijas. ²⁶ Merario sūnūs: Machlis ir Mušis. Jaazijo sūnus ­ Benojas. ²⁷ Merario palikuonys iš jo sūnaus Jaazijo: Šohamas, Zakuras ir Ibris. ²⁸ Iš Machlio ­ Eleazaras; jis neturėjo sūnų. ²⁹ Iš Kišo ­ Kišo sūnus Jerachmeelis. ³⁰ Mušio sūnūs: Machlis, Ederas ir Jerimotas. Tokie tad buvo levitų sūnūs pagal jų kiltis.

³¹ Tokiu pat būdu, kaip jų giminės, Aarono palikuonys ir šie kilčių vadai, vyresni ir jaunesni, metė burtus akivaizdoje karaliaus Dovydo, Cadoko, Ahimelecho ir kunigų bei levitų kilčių galvų.

¹ Dovydas ir kariuomenės pareigūnai padalijo tarnybai ir Asafo, Hemano bei Jedutūno palikuonis, kad pranašautų, lydimi lyrų, arfų ir cimbolų. Štai sąrašas vyrų, atliekančių šią užduotį pagal savo tarnybą.

² Iš Asafo sūnų: Zakūras, Juozapas, Netanija ir Asarela; Asafo sūnūs, Asafo vadovaujami, pranašavo karaliaus įsakymu.

³ Iš Jedutūno ­ Jedutūno sūnūs: Gedalijas, Ceris, Izaijas, Šimis, Hašabijas ir Matitijas, iš viso šeši; jie, vadovaujami savo tėvo Jedutūno, pranašavo lydimi lyrų, dėkodami ir šlovindami VIEŠPATĮ.

⁴ Iš Hemano ­ Hemano sūnūs: Bukijas, Matanijas, Uzielis, Šebuelis, Jerimotas, Hananija, Hananis, Eliata, Gidaltis, Romamti Ezeras, Jošbekaša, Malotis, Hotyras ir Mahazijotas. ⁵ Visi jie buvo karaliaus regėtojo Hemano sūnūs, pagal Dievo pažadą jam išaukštinti, nes Dievas buvo davęs Hemanui keturiolika sūnų ir tris dukteris. ⁶ Visi jie, tėvo vadovaujami, kartu su Asafu, Jedutūnu ir Hemanu giedojo VIEŠPATIES Namuose, palydint cimbolams, arfoms ir lyroms, Dievo Namų tarnyboje. ⁷ Iš viso su jų broliais, parengtais giedoti VIEŠPAČIUI, visų įgudusių giesmininkų buvo du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni.

⁸ Dėl tarnybos pamainų, jauniems ir senesniems, įgudusiems giesmininkams ir mokiniams, buvo mesti burtai.

⁹ Pirmas burtų metimas teko Asafo Juozapui,

antras ­ Gedalijui, jam ir jo broliams bei sūnums, iš viso dvylikai,

¹⁰ trečias ­ Zakūrui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹¹ ketvirtas ­ Icriui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹² penktas ­ Netanijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹³ šeštas ­ Bukijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹⁴ septintas ­ Jesarelai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹⁵ aštuntas ­ Izaijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹⁶ devintas ­ Matanijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹⁷ dešimtas ­ Šimiui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹⁸ vienuoliktas ­ Azareliui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

¹⁹ dvyliktas ­ Hašabijai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²⁰ tryliktas ­ Šubaeliui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²¹ keturioliktas ­ Matitijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²² penkioliktas ­ Jeremotui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²³ šešioliktas ­ Hananijui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²⁴ septynioliktas ­ Jošbekašai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²⁵ aštuonioliktas ­ Hananiui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²⁶ devynioliktas ­ Maločiui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²⁷ dvidešimtas ­ Eliatai, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²⁸ dvidešimt pirmas ­ Hotyrui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

²⁹ dvidešimt antras ­ Gidalčiui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

³⁰ dvidešimt trečias ­ Mahazijotui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai,

³¹ dvidešimt ketvirtas ­ Romamti Ezerui, jo sūnums ir broliams, iš viso dvylikai.