BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 04 24 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 18

 Skaičių knyga
  
Sk 18

Kunigų ir levitų pareigos

1 [i1]VIEŠPATS tarė Aaronui: „Tu ir tavo sūnūs drauge su tavo protėvių namais būsite atsakingi už bet kokią kaltę, susijusią su šventove, o atsakomybė už kaltes, susijusias su kunigyste, kris ant tavęs ir tavo sūnų. 2 Priimsi tad savo brolius iš Levio – savo protėvių – giminės, kad būtų su tavimi[i2] ir tau tarnautų, o tu ir tavo sūnūs tarnausite Sandoros įsakymų Palapinės priekyje. 3 Jie tetarnauja jums ir tesirūpina visa Palapine, tačiau tenesiartina nei prie šventovės reikmenų, nei prie aukuro, kad jūs ir jie nenumirtumėte. 4 Jie yra pajungti tau, kad atliktų darbus Susitikimo palapinėje, eitų visą Palapinės tarnybą. Bet joks pašalietis[i3] tenesibrauna į jūsų tarpą. 5 Tik jūs atliksite darbus, susijusius su šventove ir aukuru, kad pyktis niekad daugiau neištiktų izraeliečių.

6 Štai aš nūn paimu tavo brolius levitus iš izraeliečių tarpo. Jie yra dovana jums, pašvęsti VIEŠPAČIUI eiti Susitikimo palapinės tarnybą. 7 Tuo tarpu tu ir tavo sūnūs su tavimi stropiai eis visas aukuro ir vietos už užuolaidos kunigiškas pareigas. Aš duodu jūsų kunigystės tarnybą kaip dovaną. Bet koks pašalietis, kuris braunasi, turi būti nubaustas mirtimi“.

Kunigų dalis

8 [i4]VIEŠPATS kalbėjo Aaronui: „Štai aš tau pavedžiau visas man duodamas atnašas, visas šventas izraeliečių dovanas. Amžinu įstatu daviau jas tau ir tavo sūnums kaip kunigiškąją dalį. 9 Turėsi teisę į dalį ypač šventų aukų – ugnies atnašų: kiekviena jų atnaša, kurią jie man teikia kaip švenčiausią atnašą, ar tai būtų grūdų atnaša, ar atnaša už nuodėmę, ar atnaša už kaltę, priklausys tau ir tavo sūnums. 10 Valgysi jas kaip ypač šventas atnašas: vien vyrai jas valgys, tau jos bus šventos. 11 Tau priklausys taip pat ir tai, kas atidedama į šalį iš visų izraeliečių pakylėjimo atnašų aukų.[i5] Amžinu įstatu tai daviau tau, tavo sūnums ir tavo dukterims. Kas yra švarus tavo namuose, gali jas valgyti. 12 Kas geriausia iš šviežio aliejaus, kas geriausia iš naujo vyno ir grūdų – rinktinį derlių, kurį jie atnašauja VIEŠPAČIUI, tau daviau. 13 Visos krašto pirmienos, kurias jie atneša VIEŠPAČIUI, bus tavo. Kas yra švarus tavo namuose, gali jas valgyti. 14 Visa, kas yra Izraelyje po sunaikinimo ištarme,[i6] bus tavo. 15 Kas pirmas atveria gimdą tarp visų gyvūnų, – ar tarp žmonių, ar tarp gyvulių, – kuris yra atnašaujamas VIEŠPAČIUI, bus tavo. Tačiau privalai leisti išpirkti žmonių pirmagimį; leisi išpirkti ir nešvaraus gyvulio pirmagimį. 16 Vienam mėnesiui praslinkus, nustatysi jų išpirkimo kainą: penkis sidabrinius šekelius pagal šventovės šekelį, – tai yra dvidešimt gerų. 17 Bet pirmagimis karvės ar pirmagimis avies, ar pirmagimis ožkos negali būti išpirktas. Jie yra pašvęsti. Jų kraują turi išlieti ant aukuro, o jų taukus paversi dūmais kaip malonaus kvapo ugnies atnašą VIEŠPAČIUI, 18 bet jų mėsa priklausys tau, lygiai kaip yra tavo pakylėjimo atnašos krūtinė ir dešinioji koja. 19 Visas šventąsias atnašas, kurias izraeliečiai atideda VIEŠPAČIUI, daviau tau ir tavo sūnums, ir tavo dukterims, esantiems su tavimi, kaip amžiną duoklę. Tai yra amžina nepažeidžiama sandora[i7] VIEŠPATIES akivaizdoje tau ir tavo palikuonims“.

Dešimtinės duoklė levitams

20 [i8]Tada VIEŠPATS tarė Aaronui: „Neturėsi žemės paveldo jų krašte, tarp jų tu neturėsi dalies. Aš būsiu tavo dalis ir paveldas Izraelyje.

21 Levitams daviau visas dešimtines Izraelyje kaip jų dalį už tarnybą, kurią jie atlieka, tarnybą Susitikimo palapinėje. 22 Taigi izraeliečiai daugiau nebesiartins prie Susitikimo palapinės, kad neužsitrauktų kaltės ir nenumirtų. 23 Tik levitai atliks Susitikimo palapinės tarnybą ir bus atsakingi už savo pačių kaltes. Tai bus amžinas įstatas izraeliečiams per visas kartas. Bet tarp izraeliečių jie neturės žemės paveldo, 24 nes daviau levitams kaip jų dalį izraeliečių dešimtinę, kurią izraeliečiai atideda kaip atnašą VIEŠPAČIUI. Užtat apie juos ir pasakiau: 'Jie neturės žemės paveldo Izraelyje'“.

Levitų dešimtinė

25 Tada VIEŠPATS kalbėjo Mozei: 26 „Kalbėk levitams ir sakyk jiems: 'Kai paimate iš izraeliečių dešimtinę, mano jums duotą iš jų kaip jūsų dalį, jūs turite atidėti iš jos atnašą VIEŠPAČIUI – dešimtinę nuo dešimtinės. 27 Ji bus įskaityta jums kaip jūsų dovana, tarsi švieži grūdai nuo klojimo aslos ar naujas vynas iš vyninės. 28 Taigi ir jūs atidėsite atnašą VIEŠPAČIUI iš visų dešimtinių, kurias paimate iš izraeliečių; iš jų duosite VIEŠPATIES atnašą kunigui Aaronui. 29 Atidėsite visas atnašas, kurios priklauso VIEŠPAČIUI, nuo visko, kas jums yra dovanota. Iš jų visų atidėsite, kas geriausia – šventąją dalį'. 30 Be to, pasakyk jiems: 'Kai būsite atidėję geriausią dešimtinės dalį, tuomet likusi dešimtinė bus levitams kaip klojimo aslos ar vyninės derlius. 31 Tu ir tavo namai galite jį valgyti bet kokioje vietoje, nes tai yra atlygis už jūsų tarnybą Susitikimo palapinėje. 32 Dėl to kaltės neužsitrauksite, jei atnašavote iš jų, kas geriausia. Neišniekinkite izraeliečių šventųjų dovanų, kad nenumirtumėte'“.

  
Išnašos:
1Sk 18,1-18,7: Šis įstatymas, draudęs pašaliečiui liesti šventuosius reikmenis, yra atsakymas į izraeliečių baiminimąsi. Žr. Sk 17,28.
2Sk 18,2: ... būtų su tavimi: hebrajų kalba šis žodis daro užuominą į populiarią Levio vardo etimologiją. Žr. Pr 29,34.
3Sk 18,4: ... pašalietis: čia ženklina žmogų, kuris nėra levitas, o 7-oje eilutėje – žmogų, kuris nėra kunigas.
4Sk 18,8-18,19: Atnašos skirstomos į dvi rūšis: švenčiausios, arba ypač šventos atnašos, kurias galėjo valgyti tik kunigiškųjų šeimų vyriškiai (8-10 eilutės), ir kitos atnašos, kurias galėjo valgyti net kunigiškųjų šeimų moterys (11-19 eilutės).
5Sk 18,11: ... pakylėjimo atnašų aukų: pakylėjimo atnašos apėmė gyvulio krūtinę ir dešinę koją (žr. 18-ąją eilutę), bendravimo aukoje – petį (žr. Kun 7,30-34) ir naziro aukos dalis (žr. Sk 6,19-20).
6Sk 18,14: ... po sunaikinimo ištarme: hebrajų kalba herem ir reiškia atskirtas nuo buitinių sąlygų ir pašvęstas Viešpačiui. Žr. Kun 27,21.28.
7Sk 18,19: ... nepažeidžiama sandora: pažodžiui druskos sandora. Žr. 2 Kr 13,3. Galbūt dėl to, kad druska neleidžia maistui gesti (žr. Mt 5,13); be to, ši frazė primena paprotį naudoti druską sutarčiai patvirtinti. Žr. Kun 2,13 paaiškinimą.
8Sk 18,20: Kunigams ir levitams buvo uždrausta turėti žemės paveldą, kurį turėjo kiti izraeliečiai. Todėl dalijant Kanaano kraštą jiems žemės paveldo nebuvo skirta. Tačiau jiems buvo duoti kai kurie miestai. Žr. Sk 35,1-8.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 18