1 Žmogaus, kuris pagarbiai bijo VIEŠPATIES, neištiks jokia nelaimė, bet jis bus ir vėl iš mėginimų išgelbėtas. 2 Kas nekenčia Įstatymo, nėra išmintingas ir yra blaškomas kaip laivas audroje. 3 Protingas žmogus pasitiki VIEŠPATIES žodžiu, nes jam Įstatymas yra taip patikimas, kaip pranašystė.[i1] 4 Apsvarstyk, ką turi sakyti, tuomet tavęs klausysis; semk iš savo auklėjimo ir duok savo atsakymą. 5 Kvailio širdis yra kaip vežimo ratas, o jo mąstysena lyg išklibusi ašis. 6 Kandus draugas yra kaip smarkus eržilas, kuris žvingauja nepaisydamas, kas ant jo jotų. Skirtumai 7 [i2]Kodėl viena diena yra svarbesnė už kitą, kai ta pati saulė apšviečia kiekvieną metų dieną? 8 Jos skiriasi VIEŠPATIES išmintimi, – jis nustatė metų laikus ir šventes. 9 Kai kurias dienas jis išaukštino ir pašventino, o kai kurias padarė šiokiadieniais. 10 Visi mirtingieji yra iš molio, ir žmonija buvo sukurta iš žemės. 11 Savo žinojimo pilnatvėje VIEŠPATS padaro tarp jų skirtumą ir nustato jiems skirtingus kelius. 12 Kai kuriuos jis laimina bei išaukština ir kai kuriuos pašventina bei traukia prie savęs, bet kai kuriuos jis prakeikia bei nužemina ir išvaro juos iš savo buveinės. 13 Kaip puodžiaus rankose molis, kurį jis minko, kaip jam patinka, taip žmonės yra rankose jų Kūrėjo, kuris atlygina jiems pagal savo nuosprendį. 14 Kaip pikta yra gero priešybė ir mirtis – gyvybės, taip nusidėjėliai yra teisiųjų priešybė. 15 Pažvelk tad į visus Aukščiausiojo darbus: jie visi yra poromis sukurti ir vienas kitą atitinka. 16 [i3]Nūn aš pradedu paskutinis budėti, kaip parinkų rinkėjas po vynuogių rinkėjų. 17 VIEŠPATIES palaiminimu atvykau pirmas ir lyg vynuogių rinkėjas pripildžiau savo vyno spaudyklą. 18 Pastebėkite, kad aš ne vien dėl savęs triūsiau, bet dėl kiekvieno, kuris ieško išminties. 19 Klausykitės tad manęs, žmonijos didžiūnai, ir jūs, bendrijos vadovai, įsidėmėkite! F. NUOSAVYBĖ IR TARNAI 20 Sūnui ar žmonai, broliui ar bičiuliui neleisk savęs valdyti, kol esi gyvas; neatiduok niekam to, ką turi, idant kartais nesigailėtum ir nereikėtų prašyti, kad grąžintų. 21 Kol tik esi gyvas ir gali alsuoti, neleisk niekam užimti tavo vietos. 22 Juk geriau, kad tavo vaikai tavęs prašytų, negu kad tu žiūrėtum į savo vaikų rankas. 23 Būk visų savo reikalų šeimininkas, tenesuteršia niekas tavo garbės! 24 Tą dieną, kai tavo gyvenimas bus prie galo – mirties valandą – išdalyk savo paveldą. 25 Pašarą, lazdą ir naštas – asilui; duoną, drausmę ir darbą – vergui. 26 Pristatyk savo vergą prie darbo, turėsi ramybę, duok jam laisvas rankas, ieškos laisvės. 27 Jungas ir diržas palenkia sprandą, o blogam vergui yra trinka ir bausmės. 28 Varyk jį dirbti, kad nebūtų be darbo, 29 nes buvimas be darbo išmoko daug pikta. 30 Pristatyk jį dirbti, kaip jam dera, o jeigu jis nepaklūsta, jam uždėk grandines. Tačiau niekad neviešpatauk nė vienam ir nedaryk nieko, kas neteisinga. 31 Jeigu turi tik vieną vergą, elkis su juo kaip su pačiu savimi, nes jį krauju nusipirkai. Jeigu turi tik vieną vergą, elkis su juo kaip su broliu, nes tau jo reikės, kaip reikia gyvasties. 32 Jeigu blogai su juo elgsies ir jis, tave palikęs, pabėgs, 33 kuriuo keliu eisi jo ieškoti? | 
