BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 5

 Pradžios knyga
  
 Žmonijos kartos nuo Adomo lig Nojaus
  
Pr 5

1 [i1]Toks yra Adomo kartų sąrašas. Kai Dievas sukūrė žmogų, jis padarė jį panašų į Dievą. 2 Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė. Kai jie buvo sukurti, jis juos palaimino ir davė jiems vardą Žmonija.

3 Adomas buvo šimto trisdešimties metų, kai jam gimė sūnus, panašus į jį, pagal jo paveikslą, ir pavadino jį Setu. 4 Adomas po to, kai jis tapo Seto tėvu, gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 5 Taigi iš viso Adomas gyveno devynis šimtus trisdešimt metų. Tada jis mirė.

6 Setas buvo šimto penkerių metų, kai jam gimė Enošas. 7 Enošui gimus, Setas gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 8 Taigi iš viso Setas gyveno devynis šimtus dvylika metų. Tada jis mirė.

9 Enošas buvo devyniasdešimties metų, kai jam gimė Kenanas. 10 Kenanui gimus, Enošas gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 11 Taigi iš viso Enošas gyveno devynis šimtus penkerius metus. Tada jis mirė.

12 Kenanas buvo septyniasdešimties metų, kai jam gimė Mahalalelis. 13 Mahalaleliui gimus, Kenanas gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 14 Taigi iš viso Kenanas gyveno devynis šimtus dešimt metų. Tada jis mirė.

15 Mahalalelis buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Jaredas. 16 Jaredui gimus, Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 17 Taigi iš viso Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus devyniasdešimt penkerius metus. Tada jis mirė.

18 Jaredas buvo šimto šešiasdešimt dvejų metų, kai jam gimė Enochas. 19 Enochui gimus, Jaredas gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 20 Taigi iš viso Jaredas gyveno devynis šimtus šešiasdešimt dvejus metus. Tada jis mirė.

21 Enochas buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Metušelahas. 22 Metušelahui gimus, Enochas ėjo su Dievu tris šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 23 Taigi iš viso Enochas gyveno tris šimtus šešiasdešimt penkerius metus. 24 Enochas ėjo su Dievu.[i2] Paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė.

25 Metušelahas buvo šimto aštuoniasdešimt septynerių metų, kai jam gimė Lamechas. 26 Lamechui gimus, Metušelahas gyveno septynis šimtus aštuoniasdešimt dvejus metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 27 Taigi iš viso Metušelahas gyveno devynis šimtus šešiasdešimt devynerius metus. Tada jis mirė.

28 Lamechas buvo šimto aštuoniasdešimt dvejų metų, kai jam gimė sūnus. 29 Jis pavadino jį Nojumi,[i3] tardamas: „Iš tos pačios žemės, kurią VIEŠPATS prakeikė, šis atneš mums atgaivos nuo mūsų darbų ir mūsų rankų triūso“. 30 Nojui gimus, Lamechas gyveno penkis šimtus devyniasdešimt penkerius metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 31 Taigi iš viso Lamechas gyveno septynis šimtus septyniasdešimt septynerius metus. Tada jis mirė.

32 Nojus buvo penkių šimtų metų, kai jam gimė Šemas, Hamas ir Jafetas.

  
Išnašos:
1Pr 5,1-5,32: Nors šis skyrius ir priklauso gana vėlyvam Penkiaknygės šaltiniui – VI a. prieš Kristų Kunigiškajam autoriui, – jo turinį sudaro pernelyg senas Babilonijos – sumerų ir hebrajų – istorijos kraitis. Jo pagrindinis tikslas yra sujungti kartas tarp Adomo ir Abraomo (žr. Pr 11,10-26). Adomo palikuonių kilmė siejama su Setu, bet keletas vardų Kaino kartų sąraše turi tuos pačius arba bent panašius vardus (žr. Pr 4,17-26). Pernelyg ilga šių dešimties protėvių gyvenimo trukmė nėra istoriška, bet turi teologinę reikšmę. Ir babiloniečiai turi sąrašą dešimties karalių, valdžiusių prieš Tvaną, kurių gyvenimo trukmė nepaprastai ilga.
2Pr 5,24: Užuot įprastai pasakius: Paskui jis mirė, skaitome: Enochas ėjo su Dievu. Nuoroda, kad Enochas nemirė, bet kaip Elijas buvo paimtas gyvas į Dievo buveinę (žr. 2 Kar 11-12).
3Pr 5,29: Nojaus vardas hebrajiškame tekste sudaro žodžių žaismą: daiktavardis Noah – atgaiva, paguoda – ir jenahamenu – atneš mums atgaivą. Žodžių žaismas susieja ir bausmę, Dievo uždėtą žemei už žmogaus nuodėmę (žr. Pr 3,17-19), ir Nojaus sėkmę žemdirbystėje, ypač veisiant vynuogynus vynui daryti (žr. Pr 9,20-21).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 5