BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal MatąSkyrius: 16

 Evangelija pagal Matą
  
Mt 16

Vėl apie ženklą iš dangaus

1 [i1]Čia pas jį atėjo fariziejų ir sadukiejų jo mėginti. Jie prašė parodyti jiems ženklą iš dangaus. 2 Jis atsakė: „Atėjus vakarui, jūs sakote :'Bus giedra, nes dangus raudonas', 3 ir rytmetį: 'Šiandien bus lietaus, nes rausta apniukęs dangus'. Taigi jūs mokate aiškinti dangaus veidą, o laiko ženklų – ne. 4 Pikta ir neištikima giminė reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota kitokio ženklo, kaip tik Jonos ženklas“. Ir, palikęs juos, nuėjo šalin.

Fariziejų ir sadukiejų raugas

5 Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. 6 Jėzus jiems tarė: Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo“. 7 O jie svarstė: „Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos“. 8 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos? 9 Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių surinkote likučių?! 10 Arba septynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių surinkote likučių?! 11 Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“ 12 Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.

Jėzaus dievystės išpažinimas ir Petro primatas

13 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“[i2] 14 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. 15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ 16 Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 18 [i3]Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. 19 Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“. 20 Tuomet jis griežtai įsakė savo mokiniams niekam neskelbti, kad jis yra Mesijas.

Pirmasis įspėjimas apie kančią ir prisikėlimą

21 Nuo to meto Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. 22 Tada Petras, pasivadinęs jį į šalį, ėmė drausti: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ 23 O jis atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“.[i4]

Sekimas Jėzumi

24 Tuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. 25 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.[i5] 26 Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę? 27 Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus. 28 Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“.

  
Išnašos:
1Mt 16,1-16,4: Žr. paaiškinimą prie Mt 12,39.
2Mt 16,13: Iturėjos tetrarchas Pilypas (žr. Lk 3,1) Palestinos šiaurėje atstatė buvusį miestą ir Romos imperatoriaus garbei pavadino Cezarėja. Šalia miesto ant aukštos uolinės kalvos buvo pastatyta balto marmuro šventykla imperatoriaus Augusto garbei. Tikrai nebuvo vaizdingesnės vietovės Kristui kalbėti apie savo gyvąją Bažnyčią, kurią jis pastatys ant gyvos uolos – Petro.
3Mt 16,18: Surišti ar atrišti ano meto Palestinos kalba reiškė galią uždrausti ar leisti. Šiais žodžiais, kaip ir raktų davimu, Petrui žadama aukščiausia valdžia Bažnyčioje. Taip pat šioje vietoje Jėzus pažada, kad Bažnyčia gyvuos iki pasaulio pabaigos ir vis turės ryšį su Petru. Tekste daug semitizmų. Iš to matyti, jog graikiškojo teksto autorius išlaikė pirminę Jėzaus posakių formą ir vertė juos pažodžiui, kad kartais neiškreiptų jų gilios prasmės. Žodis Bažnyčia (iš hebr. kahal, gr. ekklesia) reiškia kviestinį susirinkimą. ST vartojamas pažymėti žydų bendruomenėms. Atskiros žydų grupės, pvz., Kumrano esenų sekta, save laikydavo bažnyčiomis. NT Bažnyčia reiškia mesijinę bendruomenę žmonių, priėmusių naująją Kristaus sandorą (plg. Lk 22,20). Jėzaus Bažnyčia – Dievo karalystės konkretizacija žemėje; pirmiausia vidinis malonės gyvenimas žmonių sielose, toliau – reali pakrikštytųjų asmenų sąjunga, kurios pirmąjį aprašymą randame Apd. Pagaliau Bažnyčia – eschatologinė tikrovė, apimanti visų laikų Dievo Tautą, Dievo malone pašauktą į išganymą.
4Mt 16,23: Jėzus taip griežtai atsako todėl, kad yra siųstas atpirkti žmonijos nuodėmes kryžiaus auka.
5Mt 16,25-16,26: Originalas keturis kartus pavartoja žodį psychė=gyvybė, siela, asmuo. 25 eil. kalba apie laikinosios gyvybės pražudymą, 26 – apie pakenkimą savo amžinajai gyvybei, sielai, sau kaip žmogui (plg. Lk 9,25).
  
Paralelinės vietos:
Mt 16,1-4: Mt 12,38-39;Mk 8,11-13;Lk 11,16.29; 12,54-56;
Mt 16,5-12: Mk 8,14-21;Lk 12,1;
Mt 16,13-20: Mk 8,27-30;Lk 9,18-21;Mt 18,18;
Mt 16,21-23: Mk 8,31-33;Lk 9,22;
Mt 16,24-28: Mk 8,34-9,1;Lk 9,23-27; 14,27; 17,33;Jn 12,25-26;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal MatąSkyrius: 16