BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jozuės knygaSkyrius: 13

 Jozuės knyga
  
 B. KRAŠTO PADALIJIMAS
  
Joz 13

Įsakymas padalyti kraštą giminėms

1 [i1]Jozuė paseno ir sulaukė senyvo amžiaus. VIEŠPATS jam tarė: „Nors pasenai ir sulaukei senyvo amžiaus, bet dar yra likę labai daug žemės, kuri turi būti paveldėta. 2 Ši yra žemė, kuri dar nepaveldėta: visos filistinų[i2] ir gešuriečių[i3] sritys. 3 Žemė nuo Šihoro, esančio į rytus nuo Egipto, iki ribos Ekrono šiaurėje, laikoma kanaaniečių žeme, nors ji valdoma penkių filistinų valdovų,[i4] būtent: Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono. Taip pat avimų sritys 4 pietuose. Be to, visas kanaaniečių kraštas nuo sidoniečių Mearos iki Afeko prie amoriečių ribos; 5 gebaliečių kraštas su visu Libano {slėniu} nuo Baal-Gado, esančio Hermono kalno papėdėje, iki Lebo-Hamato rytuose 6 su visais aukštumų gyventojais nuo Libano {slėnio} iki Misrefot-Majimų, būtent su visais sidoniečiais. Aš pats tas tautas išvarysiu prieš izraeliečiams ateinant, tau reikės tik padalyti jų žemes Izraeliui burtų keliu, kaip aš esu tau įsakęs. 7 Dabar padalyk šią žemę kaip paveldą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės“.

Giminės Transjordanijoje

8 Reubeno ir Gado giminės su kita Manaso giminės puse jau buvo gavę savo paveldą, kurį Mozė davė jiems anapus Jordano, rytų pusėje. Dievo tarnas Mozė jiems davė paveldą 9 nuo Aroerio, esančio ant Arnono slėnio kranto, ir miesto, esančio pačiame slėnyje, visą Plokštumą nuo Medebos iki pat Dibono; 10 visus miestus amoriečių karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone, iki pat amoniečių ribos; 11 be to, Gileadą ir visas gešuriečių bei maakatiečių žemes, visą Hermono kalną ir visą Bašaną iki pat Salekos – 12 visą karalystę Ogo, valdžiusio Bašaną iš Aštarotų ir Edreijo. – {Jis buvo paskutinis išlikusiųjų refaimų.} Mozė juos nugalėjo ir išvarė. 13 Bet gešuriečių ir maakatiečių izraeliečiai neišvarė – Gešuras ir Maakatas išliko Izraelyje iki šios dienos.

14 Tik vienai Levio giminei Mozė nedavė paveldo. Ugnies atnašos VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, yra jų paveldas, kaip {VIEŠPATS} apie juos kalbėjo.

Reubeno giminės paveldas

15 Mozė davė paveldą Reubeno giminei pagal jų klanus. 16 Jų žemė buvo nuo Aroerio, esančio ant Arnono slėnio kranto, bei miesto, esančio pačiame slėnyje, iki Medebos – visa Plokštuma 17 su Hešbonu ir visais jam pavaldžiais Plokštumos miestais: Dibonu, Bamot-Baalu, Bet-Baal-Meonu, 18 Jahazu, Kedemotais, Mefaatu, 19 Kirjatajimais, Sibma, Zeret-Šaharu ant kalvos slėnyje, 20 Bet-Peoru ant Pisgos šlaitų ir Bet-Ješimotais. 21 Taigi visus miestus, esančius Plokštumoje, ir visą karalystę amoriečių karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone. {Mozė nugalėjo jį ir Midjano vadus – Evį, Rekemą, Zurą, Hurą ir Rebą, Sihono didžiūnus, įsikūrusius krašte. 22 Beoro sūnų žynį Balaamą izraeliečiai nužudė kalaviju drauge su kitais.} 23 Reubeno giminės riba buvo Jordanas ir jo krantai. Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Reubeno žmonių paveldas pagal jų klanus.

Gado giminės paveldas

24 Mozė davė paveldą ir Gado giminei pagal jų klanus. 25 Jų žemė buvo Jazeris, visi Gileado miestai, pusė amoniečių krašto iki Aroerio, esančio priešais Rabą,[i5] 26 nuo Hešbono iki Ramat- Mizpės bei Betonimų ir nuo Mahanajimų iki Debiro žemės; 27 o Slėnyje: Bet-Haramas, Bet-Nimra, Sukotai ir Zafonas – likusioji Hešbono karaliaus Sihono karalystės dalis – Jordanas ir jo krantai iki pat žemutinio Kineroto jūros galo rytų pusėje anapus Jordano. 28 Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Gado giminės paveldas pagal jų klanus.

Pusės Manaso giminės paveldas

29 Mozė davė paveldą ir pusei Manaso giminės. Jis buvo paskirstytas pagal jų klanus. 30 Jų žemė apėmė Mahanajimus, visą Bašaną – visą Bašano karaliaus Ogo karalystę – ir visas Jairo gyvenvietes, esančias Bašane. Šešiasdešimt miestų. 31 Pusė Gileado, įskaitant Aštarotus ir Edreiją – karališkuosius Ogo miestus Bašane, priklauso Manaso sūnaus Machiro palikuonims – pusei Machiro palikuonių pagal jų klanus.

32 Taigi tos yra paveldo dalys, kurias Mozė padalijo, būdamas Moabo lygumose, anapus Jordano į rytus nuo Jericho. 33 Tačiau Levio giminei Mozė paveldo nedavė, – pats VIEŠPATS, Izraelio Dievas, yra jų paveldas, kaip {VIEŠPATS} apie juos kalbėjo.

  
Išnašos:
1Joz 13,1-13,7: Šių vietovių izraeliečiai niekad neužėmė, nors jos ir minimos Šventosios Žemės aprašyme (žr. Joz 1,4; Sk 34,1-12): pietuose filistinų ir gešuriečių žemės (žr. 1 Sam 27,8) bei avimų (žr. Įst 2,23); šiaurėje sidoniečių žemė, t. y. Finikija.
2Joz 13,2: ... filistinų ir gešuriečių sritys ... : apie filistinus žr. 3-iosios eilutės paaiškinimą. Gešuras, arba gešuriečiai, gyveno į pietus nuo filistinų. Gešuru vadinama ir plati aramėjų sritis Bašane, į rytus nuo Kinereto jūros. Žr. 11-ąją ir 13-ąją eilutę.
3Joz 13,2: ... filistinų ir gešuriečių sritys ... : apie filistinus žr. 3-iosios eilutės paaiškinimą. Gešuras, arba gešuriečiai, gyveno į pietus nuo filistinų. Gešuru vadinama ir plati aramėjų sritis Bašane, į rytus nuo Kinereto jūros. Žr. 11-ąją ir 13-ąją eilutę.
4Joz 13,3: ... penkių filistinų valdovų... : pasak Įst 2,23; Jer 47,1-7; Am 9,7, filistinai kilo iš Kaftoro, t. y. Kretos salos, tačiau jų kilmė lieka miglota. Filistinai buvo dalis didelio tautų, vadinamų Jūrų tautomis, kilnojimosi. Egipto faraonas Raamses III juos išvarė iš Egipto XII a. prieš Kristų pradžioje. Po pralaimėjimo Egipte filistinai kūrėsi Kanaano pajūryje ir įamžino save, duodami jam Palestinos vardą. Užuomina apie filistinus Pradžios ir Išėjimo knygose yra anachronizmai (žr. Pr 21,32-34; 26,1-8; Iš 13,17). Filistinai nebuvo semitai ir neturėjo apipjaustymo papročio. Teisėjų laikotarpiu ir karaliaus Sauliaus dienomis filistinai buvo nuožmūs izraeliečių priešai. Karalius Dovydas juos sutramdė, bet jie liko saugūs savo pajūrio valdose. Jų Pentapolis – Penkių miestų lyga dažnai minima Šventajame Rašte.
5Joz 13,25: ... : skirtinga vietovė nuo Aroerio, esančio ant Arnono slėnio kranto. Žr. Joz 13,16.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jozuės knygaSkyrius: 13