| Iš 13 | Pirmagimių pašventimas Viešpačiui 1 VIEŠPATS Mozei kalbėjo: 2 „Pašvęsk man visus pirmagimius! Kas tik tarp izraeliečių pirmasis atveria motinos gimdą, žmogaus ar gyvulio vaikas, tas yra mano“. 3 Mozė tarė žmonėms: „Atsiminkite tą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų, nes VIEŠPATS iš ten išvedė jus savo rankos jėga. Rauginta duona nebus valgoma. 4 Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išeinate! 5 Kai VIEŠPATS atves tave į kanaaniečių, hetitų, amoriečių, hivitų ir jebusitų kraštą, kurį jis prisiekė jūsų protėviams jums duoti, – kraštą, tekantį pienu ir medumi, – atliksi šį mėnesį tokias apeigas. 6 Per septynias dienas valgysi neraugintą duoną. Septintą dieną bus iškilmė VIEŠPAČIUI. 7 Nerauginta duona bus valgoma per septynias dienas; raugintos duonos neturi turėti ir nieko rauginto neturi būti visoje tavo žemėje. 8 Tą dieną paaiškinsi savo sūnui: 'Tai dėl to, ką man padarė VIEŠPATS, kai aš išėjau iš Egipto'. 9 Tai tarnaus tau kaip ženklas ant rankos ir kaip priminimas ant kaktos, kad VIEŠPATIES mokymas būtų tavo burnoje, nes VIEŠPATS galinga ranka išvedė tave iš Egipto. 10 Atliksi šias įsakytas apeigas metai iš metų joms skirtu laiku. 11 Kai VIEŠPATS įves tave į kanaaniečių kraštą, kaip jis buvo prisiekęs tau ir tavo protėviams, ir atiduos jį tau, 12 tu atskirsi VIEŠPAČIUI visa, kas pirmąkart atveria motinos gimdą. Visi jūsų vyriškosios lyties galvijų pirmagimiai priklausys VIEŠPAČIUI. 13 Kiekvieną pirmagimį asiliuką išpirksi avimi; o jeigu neišpirksi, turi jam nusukti sprandą. Kiekvieną vyriškį pirmagimį iš savo vaikų turi išpirkti. 14 Kai ateityje tavo sūnus klaus tave: 'Ką tai reiškia?' – tu jam atsakysi: 'Galinga ranka VIEŠPATS išvedė mus iš Egipto, iš vergijos namų. 15 Kai faraonas kietaširdiškai užsispyrė neleisti mums išeiti, VIEŠPATS užmušė Egipto žemėje visus pirmagimius, – ir žmonių pirmagimius, ir gyvulių pirmagimius. Todėl aš ir paaukoju VIEŠPAČIUI visa, kas yra vyriškosios lyties ir pirmąkart atveria motinos gimdą, ir todėl aš išperku savo pirmagimį sūnų'.[i1] 16 Tai tarnaus tau kaip ženklas ant rankos ir juostelė tau ant kaktos, nes galinga ranka VIEŠPATS mus išvedė iš Egipto“. Nendrių jūros link 17 Kai faraonas leido žmonėms išeiti, Dievas jų nevedė filistinų krašto keliu,[i2] nors jis ir buvo arčiau, nes Dievas mąstė: „Jei žmonėms reikėtų patekti į karą, jie pradės gailėtis ir sugrįš į Egiptą“. 18 Todėl Dievas vedė žmones aplinkiniu dykumos keliu Nendrių jūros link. Izraeliečiai iš Egipto leidosi kelionėn mūšio gretomis. 19 Mozė pasiėmė su savimi kaulus Juozapo, kuris buvo iškilmingai prisaikdinęs izraeliečius, tardamas: „Dievas tikrai ateis jūsų aplankyti. Tada turite neštis su savimi iš čia mano kaulus“. 20 Iškeliavę iš Sukotų, jie apsistojo Etame, netoli dykumos pakraščio. 21 Dienos metu VIEŠPATS, rodydamas kelią, ėjo pirma jų debesies stulpe,[i3] o naktį ėjo ugnies stulpe, duodamas šviesos, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį. 22 Debesies stulpas dienos metu ir ugnies stulpas naktį nepasitraukė iš savo vietos žmonių priekyje. |
