BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 7

 Izaijo knyga
  
 Emanuelio gimimas
  
Iz 7

1 Ahazui,[i1] Jotamo sūnui, Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Rezinas, Aramo karalius, ir Pekahas, Remalijo sūnus, Izraelio karalius, pakilo karo žygiui prieš Jeruzalę, tačiau nepajėgė jos pulti. 2 Kai pasiekė žinia Dovydo namus, kad „Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose“, – karaliaus širdis ir žmonių širdis sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, vėjo blaškomi. 3 Bet VIEŠPATS tarė Izaijui: „Pasitikti Ahazo su savo sūnumi Šear-Jašubu[i2] nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, 4 ir pasakyk jam: „Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Rezino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio. 5 Kadangi Aramas su Efraimu ir Remalijo sūnumi surengė sąmokslą prieš tave, tardami: 6 'Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio[i3] sūnų'“,

7 taip sako Viešpats DIEVAS:

„Tai neįvyks! Taip nebus!

8 Damaskas – Aramo sostinė,

o Damasko galva yra Rezinas.

9 Samarija – Efraimo sostinė,

o Samarijos galva yra Remalijo sūnus.

Po šešiasdešimt penkerių metų

Efraimas bus sunaikintas, –

liausis buvęs tauta.

Tik tvirtai tikėdami, tvirtai stovėsite!“

10 VIEŠPATS vėl kalbėjo Ahazui: 11 „Prašyk VIEŠPATĮ, savo Dievą, sau ženklo, – tebūna jis ar iš Šeolo gelmių,[i4] ar iš padangės aukštybių“. 12 Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES!“[i5] 13 Tuomet jis atsakė:

„Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža

jums varginti žmones, kad jūs varginate ir mano Dievą?!

14 Todėl pats Viešpats duos jums ženklą:[i6]

Štai ta mergelė laukiasi, –

ji pagimdys sūnų

ir pavadins jį Emanuelio vardu.

15 Varške ir medumi[i7] jis maitinsis,

kai mokės atmesti, kas pikta,

ir rinktis, kas gera.

16 Nes anksčiau nei tas berniukas

išmoks atmesti, kas pikta,

ir rinktis, kas gera,

kraštas anų dviejų karalių,

kurie tau kelia siaubą, bus nuniokotas.

17 VIEŠPATS padarys, kad jus

ir jūsų tautą, ir jūsų tėvo namus

užkluptų dienos,

kokių nesate patyrę nuo tos dienos,

kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo.

{Tai reiškia Asirijos karalių.}

18 Tą dieną

VIEŠPATS švilptelės musėms

Egipto upės deltoje ir

bitėms Asirijos šalyje.

19 Jos atskris ir nutūps

tarpeklių šlaituose, uolų plyšiuose, –

ant kiekvieno erškėčių krūmo

ir visose ganyklose.

20 [i8]Tą dieną

Viešpats skus skustuvu,

pasamdytu iš anapus Upės {Eufrato} –

Asirijos karaliumi –

galvą ir plaukus nuo rietų.

Jis nuskus ir barzdą.

21 Tą dieną

žmogus augins jauną karvę ir porą avių.

22 Jis gaus tiek daug pieno,

kad maitinsis varške.

Varškė ir medus bus maistas visų,

likusiųjų krašte.

23 Tą dieną

vietos, kur būdavo tūkstančiai vynmedžių,

tūkstančio sidabrinių vertės,

užžels erškėčiais ir usnimis.

24 Žmonės eis į jas

tik medžioti strėlėmis ir lanku,

nes visas kraštas bus užžėlęs

erškėčiais ir usnimis.

25 Bijodamas erškėčių ir usnių,

nekelsi nė kojos ant kalvų atšlaičių,

kurias kadaise išdirbdavai kauptuvu.

Čia bus ganykla galvijams

ir vieta avims trypti“.

  
Išnašos:
1Iz 7,1: Ahazas valdė nuo 735 iki 715 m. prieš Kristų. Jeruzalę užpuolė Aramas (Sirija) ir Izraelis, norėdami priversti Ahazą dėtis į sąjungą prieš Asiriją. Žr. 2 Kar 16.
2Iz 7,3: Šear-Jašub yra simbolinis vardas: Likutis sugrįš!
3Iz 7,6: Tabeelio sūnus: Jeruzalės priešų šalininkas.
4Iz 7,11: ... Šeolo gelmių... padangės aukštybių: Pranašas siūlo karaliui prašyti nepaprasto ženklo – stebuklo, kad Dievas tikrai apsaugos Dovydo dinastiją nuo išnaikinimo.
5Iz 7,12: ... negundysiu VIEŠPATIES: Ahazas pareiškia, kad jis labiau pasitiki Asirijos galybe negu Dievu.
6Iz 7,14: Pranašo karaliui siūlomas ženklas lemtingą valandą turi ryšį ne tik su Judo karalystės saugumu (žr. Iz 7,15.17), bet ir su išsipildymu pažado, kadaise Dievo duoto Dovydui (žr. 2 Sam 7,8-16), kad gims idealusis Izraelio karalius. Emanuelis hebrajiškai Immanuel t. y. Su mumis {yra} Dievas – laiduoja ir Judo karalystės saugumą, ir Dievo pažado išsipildymą. Krikščionybė, sekdama evangelistu Matu, tiki, kad šis ženklas tapo tikrove Betliejaus Kristuje ir Mergelėje Motinoje. Taigi Emanuelio ženklas turi dvigubą prasmę: 1) Ženklas – būsimojo Ahazo įpėdinio Hezekijo gimimas.Izraelio viltys rėmėsi Dovydo dinastijos išlikimu. 2) Ženklas idealiojo Dovydo įpėdinio gimimas. Iškilmingas pranašystės tonas ir simbolinis kūdikio vardas rodo, kad pranašui šis gimimas reiškia daugiau negu Dovydo dinastijos išlikimą. Pranašui yra svarbu pasakyti, kaip Dievas lemiamai įeina į istoriją, įkurdamas mesijinę karalystę (žr. Iz 9,1-6; 11,1-9). Emanuelio pranašystė viršija Hezekijo asmenį. Naujasis Testamentas, – Mt 1,23 cituodamas Iz 7,14 ir Mt 4,15-16 cituodamas Iz 8,23-9,1 (žr. Jn 1,5), – čia įžvelgia pranašystę apie Jėzaus Kristaus gimimą. Ta mergelė hebrajiškajame tekste ha’almah, t. y. ta jauna moteris. Istoriškame kontekste ha’almah yra Ahazo žmona, sosto įpėdinio Hezekijo motina. Septuaginta ha’almah verčia žodžiu he parthenosta mergelė
7Iz 7,15: Varškė ir medus: kukli mityba rodo, kad po nuniokojimo vešlūs Judo karalystės laukai buvo virtę ganyklomis. Žr. Iz 7,21-25.
8Iz 7,20: Dievas panaudos Asiriją, žiaurią imperiją iš anapus Eufrato, kaip įrankį – skustuvą, kad priverstų savo tautą apsigalvoti.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 7