Giesmė apie vynuogyną 1 Tebūna man leista giedoti savo mylimajam mano meilės giesmę apie jo vynuogyną:[i1] Mano mylimasis turėjo vynuogyną derlingos kalvos atšlaitėse. 2 Jis išpureno žemę, išrinko iš jos akmenis ir apsodino rinktinėmis vynuogėmis. Viduryje pastatė bokštą sargui, įsirengė jame net vyno spaudyklą. Tada tikėjosi, kad jis augins vynuoges, bet priaugino rūgštuogių. 3 Dabar tad, Jeruzalės gyventojai ir Judo vyrai, prašau jus spręsti mano ir mano vynuogyno bylą. 4 Ką dar turėjau padaryti savo vynuogynui, ko aš jame nepadariau? Kodėl jis priaugino rūgštuogių, nors aš tikėjausi, kad jis ves vynuoges? 5 Dabar jums pasakysiu, ką ketinu daryti su savo vynuogynu: išrausiu gyvatvorę, ir jis bus nuniokotas, nugriausiu sieną, ir jis bus ištryptas. 6 Taip! Paversiu jį dykviete: nebus jis genimas nei purenamas, apžels erškėčiais ir usnimis. Debesims įsakysiu, kad nelietų ant jo lietaus. 7 Galybių VIEŠPATIES vynuogynas yra Izraelio namai, o daigai, kuriais jis gėrėjosi, yra Judo vyrai. Jis laukė teisingumo,[i2] ir štai kraujo liejimas! Jis laukė teisumo, ir štai klyksmas! Neteisiųjų likimas 8 [i3]Vargas jums, kurie namus prie namų statote, kurie lauką su lauku jungiate, kol vietos telieka tik jums vieniems gyventi žemėje! 9 Galybių VIEŠPATS, man girdint, prisiekė: „Tikrai, daug namų bus palikta, – erdvūs ir prabangūs namai liks be gyventojų. 10 Nes dešimt zemedų[i4] vynuogyno duos tik vieną batą, o homeras sėklų duos tik vieną efą derliaus. 11 Vargas tiems, kurie, keldamiesi ankstų rytą, negali apsieiti be svaigaus gėrimo, ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno! 12 Lyros ir arfos, tambūrino ir fleitos lydimi, jie mėgaujasi pokyliuos vynu, o apie VIEŠPATIES darbus jie nieko nenuvokia ir nemato jo rankų užmojo. 13 Todėl, stokodama nuovokos, mano tauta eina į tremtį, jos didžiūnai miršta badu, o varguoliai alpsta nuo troškulio. 14 Todėl Šeolas[i5] plačiai atvėrė savo ryklę, pražiojo savo bedugnę burną, prasmegs joje tautos didžiūnai ir varguoliai, jų pokyliai ir pramogos. 15 Taip! Marusis pažeminamas, žmogus suniekinamas, puikuoliai nuleidžia akis. 16 Bet Galybių VIEŠPATS išaukštinamas savo teismu, o Dievas – Šventasis reiškiasi savo šventu teisumu. 17 Tada ėriukai rupšnos ten tarsi savo lankose, o riebūs ožiukai ganysis turtuolių rūmų griuvėsiuose. 18 Vargas tiems, kurie traukia ant savęs kaltę melo virvėmis, nuodėmę – tarsi valkčio lynais! 19 Tiems, kurie sako: „Tesiskubina, tepagreitina VIEŠPATS savo veikimą, jeigu nori, kad jį matytume; teįvyksta, teišsipildo Izraelio Šventojo užmojis, jeigu nori, kad jį pažintume“. 20 Vargas vadinantiems piktą geru, o gerą piktu, keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į tamsą, laikantiems karčius dalykus saldžiais, o saldžius dalykus – karčiais! 21 Vargas tiems, kurie savo akyse yra išmintingi, kurie, savo pačių manymu, gudrūs! 22 Vargas tiems, kurie yra didvyriai prie vyno ir narsūs prie svaigaus gėrimo! 23 Tiems, kurie išteisina nedorėlį už kyšį ir pamina nekaltojo teises! 24 Tikrai, kaip ugnies liežuviai praryja ražienas, kaip šienas paskęsta liepsnose, lygiai taip jų šaknys virs puvėsiais, o jų žiedai bus nupūsti lyg dulkės, nes jie paniekino Galybių VIEŠPATIES mokymą ir apšmeižė Izraelio Šventojo žodį. 25 Tikrai, pyktis kyla VIEŠPAČIUI ant savo tautos, jis kelia prieš ją savo ranką, kad smogtų. Kalnams drebant, jų lavonai bus lyg atmatos gatvėse... Tačiau jo pyktis dar neatlyžo ir jo ranka dar vis pakelta. Asirijos įsibrovimas į Judo karalystę 26 [i6]Jis iškels karo vėliavą tolimai tautai, švilptelėjimu ją pasišauks iš žemės pakraščių. Tikrai, ji atskubės žaibo greitumu! 27 Tarp jų nebus klupinėjančių iš nuovargio, snūduriuojančių ar miegančių. Nė vienam iš jų nuo juosmens diržas nekrinta, nė vienam nėra sutrūkę sandalų dirželiai. 28 Jų strėlės yra nusmailintos, lankai įtempti, žirgų kanopos atrodo lyg titnagas, vežimų ratai – lyg viesulas. 29 Jie riaumoja lyg liūtas, lyg liūto jaunikliai, – jie kaukia ir stveria grobį, neša jį, ir niekas jau jo neišgelbės. 30 Tą dieną riaumojimas virš jo aidės lyg šėlstančios jūros šniokštimas. Tada, jei kas mes žvilgsnį žemėn, – ten tik klaikas, tamsa, o šviesa – debesų aptemdyta. | 
