Kyras – Dievo pateptasis 1 Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam,[i1] kurį jis paėmė už dešinės rankos, kad pajungtų jam tautas ir karalius nuginkluotų, kad atvertų jam duris ir vartai liktų atsklęsti: 2 „Aš pats žygiuosiu pirma tavęs ir kalvas sulyginsiu. Vario duris[i2] sutrupinsiu, nukaposiu skląsčius geležies. 3 Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas, kad žinotumei, jog aš VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kurs šaukia tave vardu. 4 Dėl Jokūbo, savojo tarno, dėl Izraelio, savo išrinktojo, pašaukiau tave vardu, duodamas tau garbę, nors tu manęs ir nepažinojai. 5 Aš esu VIEŠPATS ir nėra kito, – be manęs, nėra Dievo! Aš – tas, kurs tave apginkluoju, nors tu manęs ir nepažįsti, 6 kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma, jog kito, be manęs, nėra. Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito! 7 Darau šviesą ir kuriu tamsą, sukuriu gerovę ir sukeliu negandas,[i3] – aš – VIEŠPATS – visa tai padarau. 8 Rasokite, dangūs, iš aukštybių ir, debesys, išlykite teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tegu išželdina teisumą.[i4] Aš, VIEŠPATS, tai padariau. Dievas – Visatos ir istorijos Viešpats/ 9 Vargas tam, kurs bylinėjas[i5] su savo Kūrėju, būdamas šukė tarp žemės šukių! Argi molis sako puodžiui: 'Ką tu iš manęs darai?' arba 'Tavo dirbinys neturi ąsos'? 10 Vargas kūdikiui, kurs tėvui sako: 'Ką gimti tu pašauki?' arba motinai: 'Ką tu gimdai?'“ 11 Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Šventasis ir Kūrėjas: „Ar man priekaištausit dėl mano vaikų likimo ir nurodysit man, koks turi būti mano rankų darbas? 12 Aš sukūriau žemę, žmoniją žemėje sukūriau. Dangus savo rankomis ištempiau, suteikiau darną visoms jų galybėms. 13 Aš jį[i6] dėl teisumo pergalės išjudinau, visus kelius jam lygius padariau. Ne dėl algos ar dovanų jis mano miestą atstatys ir mano tremtinius išlaisvins, sako Galybių VIEŠPATS“. 14 Taip kalba VIEŠPATS: [i7]„Egipto turtai, Kušo prekės ir aukštaūgiai sabiečiai ateis pas tave ir tau priklausys. Paskui tave jie eis grandinėmis apkalti, parpuls jie prieš tave, maldaudami: 'Tik su jumis yra Dievas, niekur kitur! Kitų dievų nėra!'“ 15 Tikrai, tu esi pasislėpęs Dievas,[i8] Izraelio Dieve, Išvaduotojau! 16 Gėda ir nemalonė kris ant jų visų, stabų dirbėjai nemalonėje pražus. 17 Izraeli, esi VIEŠPATIES išvaduotas amžinu išganymu! Gėda ir nemalonė niekad nekris ant jūsų per amžių amžius. 18 Nes šitaip kalba VIEŠPATS, kuris sukūrė dangų, – jis – Dievas, kuris paruošė ir padarė žemę, – davė jai pradžią, – jis – tas, kuris nesukūrė jos tyrlaukių,[i9] bet padarė gyvenamą: „Aš VIEŠPATS, be manęs, nėra kito! 19 Nekalbėjau nei paslapčiomis, nei iš buveinės tamsybės šalyje ir Jokūbo palikuonims nesakiau: 'Ieškokite manęs dykvietėje'. Aš, VIEŠPATS, teisumą apreiškiu, – paskelbiu, kas teisinga“. 20 „Susirinkite ir ateikite, prieikite arčiau jūs, tautų likučiai! Neišmano nieko tie, kurie nešiojasi stabus iš medžio[i10] ir meldžiasi dievui, kurs išgelbėt negali. 21 Eikit šen, drauge pasitarę, pasakykite! Kas paskelbė tai kadaise, išpranašavo tai iš anksto? Argi tai ne aš, VIEŠPATS, be kurio, nėra kito Dievo? Tik aš vienas – teisingas ir išvaduojantis Dievas! 22 Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti, visi žemės pakraščiai, nes Dievas aš, – kito nėra! 23 Prisiekiau savim, mano lūpos ištarė tiesą – neatšaukiamą žodį: 'Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane, manim prisieks kiekvienas liežuvis'. 24 Man sakys: 'Tik per VIEŠPATĮ rasime pergalę ir jėgą'. Gėdydamiesi ateis pas jį visi, kurie ant jo niršta. 25 Tik per VIEŠPATĮ visi Izraelio palikuonys ras teisumą ir šlovę“. | 
