Teisingumo karalystė 1 Štai karalius, kuris pagal teisumą viešpataus, ir didžiūnai, kurie valdys pagal teisingumą. 2 Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, kaip milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje. 3 Tuomet akys tų, kurie mato, nebus užmerktos, ausys tų, kurie girdi, bus klusios. 4 Silpnadvasių širdis išmoks suprasti, švepluojančiųjų liežuvis kalbės be vargo ir aiškiai. 5 Paikasis nebebus laikomas pagarbos vertu, sukčiaus garbingu niekas nebevadins. 6 Paikasis kalba vien kvailystes, jo širdis piktų sumanymų pilna: elgtis nedorai, kalbėti prieš VIEŠPATĮ klaidingai, alkano nepapenėti, ištroškusiam vandens nepaduoti. 7 Sukčiaus suktybės – blogos, jisai galvoja vis, ką pikta padaryti, kaip melu vargšus prapultin įstumti, neleisti beturčiams teisybės ieškoti. 8 Bet kilnusis visados gero ieško, – dėl gerų siekių galvą deda. Jeruzalės moterys 9 Kelkitės, nerūpestingos moterys, ir išgirskite mano balsą, dukterys, pasitikinčios savimi, atidžiai klausykitės mano žodžio! 10 Nors nūn jūs patenkintos savimi, bet ateinančiais metais drebėsite. Vynuogių rinkimo nebus, – pjūtis be derliaus! 11 Drebėkite, nerūpestingosios! Baisėkitės, tikros dėl savęs! Nusirenkite nuogai, tik strėnas prisidenkite juosta, 12 muškitės sau į krūtinę dėl gražiųjų laukų, dėl derlingų vynmedžių, 13 dėl manosios tautos žemės, – apžels ji erškėčiais ir usnimis, – dėl visų namų, nesitveriančių džiaugsmu išdidžiai besilinksminančiame mieste. 14 Rūmai[i1] ištuštėję liks, o ūžmo miestas bus tuščias. Tvirtovės kalnas ir sargybos bokštas amžiams pavirs dykviete, – smagia vieta laukiniams asilams, ganykla kaimenėms. 15 Bet kai tik iš aukštybių Dvasia[i2] bus išlieta ant mūsų, tada dykuma pavirs sodais, o sodai suvešės kaip miškas. 16 Tada dykumoje apsigyvens teisingumas, o teisumas soduose įsikurs. 17 Teisumo poveikis bus taika, o teisumo vaisius – ramybė ir apsauga, amžiais tverianti. 18 Mano tauta taikos buveinėje gyvens, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse. 19 {Miškas nugrims į pražūtį, kai miestas bus niokojamas.}[i3] 20 Laimingi jūs, kai galite sėti prie kiekvienos upės, savo asilams ir jaučiams leisti laisvai bėgioti! | 
