¹ O tu pradėk raudą apie Izraelio vadus ² ir sakyk: kas per liūtė buvo tavo motina tarp liūtų!^[i1]

Tarp jaunų liūtų ji ilsėjosi,

augindama savo liūtukus.

³ Ji išaugino vieną iš savo liūtukų, –

jaunu liūtu jis tapo.

Išmoko pasigauti grobį,

rijo žmones.

⁴ Apie jį išgirdo tautos, –

jų duobėje buvo pagautas.

Jos nutempė jį apkaustytą grandinėmis

į Egipto kraštą.

⁵ Pajutusi, kad ji bejėgė

ir nebėra vilties išgelbėti,

liūtė paėmė kitą iš savo liūtukų,

jaunu liūtu jį padarė.

⁶ Jis sėlino vogčiomis tarp liūtų, –

jaunu liūtu tapo.

Išmoko pasigauti grobį,

rijo žmones.

⁷ Griovė jų tvirtoves,

niokojo jų miestus.

Kraštą ir visus gyventojus

apėmė siaubas nuo jo baisaus riaumojimo.

⁸ Susibūrė prieš jį tautos

iš visų šalių aplinkui,

užmetė ant jo savo kilpas, –

jų duobėje buvo pagautas.

⁹ Jos uždarė jį į narvą apkaustytą grandinėmis,

nugabeno pas Babilono karalių

ir įkalino tvirtovėje,

kad jo balsas nebeaidėtų

Izraelio kalnuose.

¹⁰ Tavo motina buvo kaip vynmedis^[i2] vynuogyne,

pasodintas prie vandens,

vaisingas ir šakotas nuo vandenų gausos.

¹¹ Jo tvirtasis kamienas^[i3] tapo

valdovo skeptru;

jis iškilo aukštai tarp storų šakų, –

iš toli matomas dėl savo šakoto aukštumo.

¹² Bet jis buvo išrautas su įniršiu

ir numestas ant žemės:

rytys jį nudžiovino,

jo vaisius buvo nuskintas,

o jo tvirtasis kamienas išdžiūvo,

ugnis jį surijo.

¹³ Nūnai jis yra persodintas į dykumą,

sausą ir išdegintą kraštą.

¹⁴ Ugnis išėjo iš jo kamieno,

surijo šakas ir vaisių.

Jis nebeturi jokio kamieno,

jokio valdovo skeptro.

Tai yra rauda ir rauda turi likti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>