¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei Moabo lygumose prie Jordano netoli Jericho, tardamas: ² „Įsakyk izraelitams duoti iš jiems paskirto nuosavybės paveldo miestus levitams gyventi; duoti levitams ir ganyklų aplinkui jų miestus. ³ Miestai bus jiems gyventi, o miestų ganyklos bus jų gyvuliams ­ galvijams ir visiems kitiems gyvuliams. ⁴ Miestų ganyklos, kurias duosite levitams, tęsis nuo miesto sienos per tūkstantį uolekčių aplinkui. ⁵ Atmatuosite du tūkstančius uolekčių už miesto palei rytinį pakraštį, du tūkstančius uolekčių palei pietinį, du tūkstančius uolekčių palei vakarinį ir du tūkstančius uolekčių palei šiaurinį, miestą palikdami viduryje. Tai priklausys jiems kaip ganyklos jų miestams.

⁶ Tarp miestų, kuriuos paskirsite levitams, turės būti šeši prieglaudos miestai, į kuriuos leisite pabėgti žudikui. Be šių, duosite dar keturiasdešimt du. ⁷ Taigi skaičius miestų, kuriuos turite duoti levitams, bus keturiasdešimt aštuoni su ganyklomis. ⁸ Skirdami miestus iš izraelitų nuosavybės, imkite iš didesnių giminių daugiau, o iš mažesnių giminių ­ mažiau. Kiekviena duos levitams iš savo miestų pagal gautą paveldą.“

Prieglaudos miestai

⁹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁰ „Kalbėk izraelitams ir sakyk: ‘Kai būsite perėję per Jordaną į Kanaano kraštą, ¹¹ atrinkite miestus ­ prieglaudos miestus, kad žudikas, netyčiomis užmušęs žmogų, galėtų ten pabėgti. ¹² Tie miestai bus prieglauda nuo keršytojo už kraują, kad žudikas nemirtų, kol nebus teistas bendrijos akivaizdoje. ¹³ Miestai, kuriuos paskirsite prieglaudos miestais, turi būti šeši: ¹⁴ prieglaudos miestais paskirsite tris Užjordanėje ir tris Kanaano krašte. ¹⁵ Tie šeši miestai bus prieglauda ne tik izraelitams, bet ir ateiviams, kurie nuolat ar laikinai tarp jų gyvena, kad bet kas, netyčia užmušęs žmogų, galėtų ten pabėgti’“.

Nuostatai dėl žmogžudystės

¹⁶ „Bet jei kas nors taip smogia kitam geležiniu daiktu, kad tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ¹⁷ Arba jei kas nors smogia kitam akmeniniu įrankiu, galinčiu būti mirties priežastimi, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ¹⁸ Arba jei kas nors smogia kitam mediniu ginklu, galinčiu būti mirties priežastimi, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ¹⁹ Jį sutikęs keršytojas už kraują nubaus žmogžudį mirtimi. ²⁰ Panašiai, jei kas užgauna kitą iš pykčio ar patykojęs sviedžia ką nors į kitą, ir šį ištinka mirtis, ²¹ ar, būdamas nesantaikoje, smogia kitam ranka, ir šį ištinka mirtis, užgavėjas turi būti nubaustas mirtimi. Jis yra žmogžudys. Jį sutikęs keršytojas už kraują nubaus mirtimi.

²² Bet jei kas kitą pastumia staiga, nebūdamas nesantaikoje, ar netykodamas sviedžia kokį daiktą, ²³ ar, mesdamas akmenį, galintį būti mirties priežastimi, netyčiomis pataiko į žmogų, ir šį ištinka mirtis, nors jis nebuvo jo priešas ir nenorėjo jo užgauti, ²⁴ bendrija turės išspręsti bylą tarp žudiko ir keršytojo už kraują pagal šiuos įsakus. ²⁵ Bendrija turi išgelbėti žudiką iš keršytojo už kraują rankų ir sugrąžinti į prieglaudos miestą, į kurį šis buvo pabėgęs. Žudikas turi jame gyventi iki vyriausiojo kunigo, patepto aliejumi, mirties. ²⁶ Bet jei žudikas išeitų savo noru bet kada iš prieglaudos miesto, į kurį buvo pabėgęs, ²⁷ o keršytojas už kraują, atradęs jį už prieglaudos miesto ribų, užmuštų, jam nebūtų kraujo kaltės. ²⁸ Žudikas turi išbūti prieglaudos mieste ligi vyriausiojo kunigo mirties. Tik po vyriausiojo kunigo mirties žudikas gali grįžti namo.

²⁹ Tokie tat bus įstatai ir įsakai per visas jūsų kartas ir visose jūsų gyvenvietėse.

³⁰ Jei kas užmuša žmogų, gali būti nubaustas mirtimi tik liudytojų parodymu. Vieno liudytojo parodymo neužtenka nubausti žmogų mirtimi. ³¹ Be to, neimsite išpirkimo už gyvybę žmogžudžio, nuteisto mirties bausme. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. ³² Neimsite išpirkimo nei už nubėgusįjį į prieglaudos miestą, duodantį galimybę bėgliui sugrįžti gyventi kur nors krašte prieš vyriausiojo kunigo mirtį. ³³ Nesuterškite krašto, kuriame gyvenate. Kadangi kraujo praliejimas suteršia kraštą, permaldavimą už kraštą dėl jame pralieto kraujo galima atlikti tik krauju to, kuris praliejo kraują. ³⁴ Neišniekinkite krašto, kuriame gyvenate, kur ir aš pats esu, nes aš, VIEŠPATS, esu tarp izraelitų.“