¹ Žmogus, kuris laikosi Įstatymo, atnašauja daug aukų;

kas paklūsta įsakymams, tas aukoja bendravimo atnašas.

² Dėkingumo ženklan žmogus atnašauja geriausių miltų,

o duodamas išmaldą, atnašauja šlovės auką.

³ Šalintis nuo pikta patinka Viešpačiui,

vengti neteisingumo ­ išpirkimo darbas.

⁴ Nesirodyk Viešpačiui tuščiomis rankomis,

nes visa, ką atnašauji, yra įsakymo vykdymas.

⁵ Teisiojo atnaša praturtina aukurą

ir kaip malonus kvapas kyla pas Aukščiausiąjį.

⁶ Teisiojo auka maloni,

ir jo priminimo atnaša niekada nebus užmiršta.

⁷ Dosnia širdimi garbink Viešpatį,

nešykštėk savo rankų triūso pirmienų.

⁸ Visas savo dovanas atnašauk šypsančiu veidu

ir dešimtines atskirk su džiaugsmu.

⁹ Duok Aukščiausiajam, kaip jis tau yra davęs,

tiek dosniai, kiek išgali.

¹⁰ Viešpats atlygina;

jis atlygins tau septyneriopai.

¹¹ Neatnašauk jam kyšių, nes jis jų nepriims!

Nepasitikėk auka iš skriaudos vaisių,

¹² nes jis Teisėjas;

jis nėra šališkas.

¹³ Jis niekada nebūna šališkas, skriausdamas silpnuosius,

bet išklauso nuskriaustojo maldą.

¹⁴ Jis nėra kurčias našlaičio verksmui

ar našlės, kai ji lieja savo skundą.

¹⁵ Argi našlės skruostais tekančios ašaros

neapkaltina žmogaus, privertusio jas lietis?

¹⁶ Kas nuoširdžiai tarnauja Dievui, tas bus išklausytas;

jo maldavimas pasiekia dangų.

¹⁷ Nuolankiojo malda prasiskverbia pro debesis

ir nenurimsta, kol nepasiekia savo tikslo;

¹⁸ ji neatsitrauks, kol Aukščiausiasis neatsilieps,

nepažadės teisingai spręsti ir to nepadarys.

¹⁹ Dievas iš tikrųjų neuždels

ir tarsi galiūnas nenurims,

²⁰ kol nepalauš negailestingųjų nugaros

ir neatmokės kerštu tautoms,

²¹ kol nesunaikins įžūliųjų minios

ir nesutrupins neteisiųjų skeptro,

²² kol neatlygins mirtingajam pagal jo veiksmus

ir neatmokės už žmonių darbus pagal jų mintis,

²³ kol neapgins savo tautos reikalų

ir nepradžiugins jos gailestingumu.

²⁴ Malonus jo gailestingumas nelaimėje

kaip lietaus debesys per sausrą.