1 Išmintingas valdovas auklėja savo tautą, ir protingo žmogaus valdymas gerai sutvarkytas. 2 Koks tautos valdovas, tokie ir jo pareigūnai; koks miesto valdytojas, tokie ir visi jo gyventojai. 3 Neišauklėtas karalius žudo savo tautą, o didžiūnų sumanumu miestas auga. 4 Žemės valdymas Viešpaties rankose; jis pažadina jai kiekvienu laiku tinkamą valdovą. 5 Žmogaus laimė Viešpaties rankose; jis suteikia savo didybę raštininkui. 6 Kad ir kokia būtų skriauda, nedaryk artimui žalos, neik įžūlumo taku. 7 Įžūlumas šlykštus Viešpačiui ir žmonėms; smurto nusikaltimu abeji bjaurisi. 8 Valdžia perkeliama iš tautos į tautą dėl neteisingumo, įžūlumo ir turtų. 9 Kaip gali dulkės ir pelenai būti išdidūs? Net gyvam esant žmogaus kūnas irsta. 10 Menka liga gydytojas juokauja; šiandien karalius, o rytoj negyvas. 11 Žmogus miręs paveldi: šliužus, gyvius, kirmėles. 12 Žmogaus puikybės pradžia nusisukimas nuo Viešpaties ir širdies nugręžimas nuo savo Kūrėjo. 13 Juk puikybės jūra yra nuodėmė; kas jos laikosi, tas skleidžia bjaurias ydas. Todėl Viešpats siunčia jiems negirdėtas nelaimes ir visiškai sunaikina juos. 14 Viešpats sugriauna valdovų sostus ir vietoj jų į sostą sodina nusižeminusius. 15 Viešpats išrauna tautas iš šaknų ir vietoj jų pasodina kukliuosius. 16 Viešpats paverčia tyrais tautų žemę ir sunaikina jas iš pačių pamatų. 17 Kai kurias sunaikinti jis perkelia kitur; jis išdildo jų atminimą žemėje. 18 Mirtingųjų puikybė nebuvo sukurta, nė nuožmus pyktis tų, kurie gimsta iš moterų. Tikroji garbė 19 Kieno palikuonys verti pagarbos? Žmonių palikuonys. Kurie palikuonys verti pagarbos? Tie, kurie pagarbiai bijo Viešpaties. Kieno palikuonys neverti pagarbos? Žmonių palikuonys. Kurie palikuonys neverti pagarbos? Tie, kurie laužo įsakymus. 20 Šeimos nariams jų galva vertas pagarbos, o pagarbiai bijantys Viešpaties verti pagarbos jo akyse. 21 Pagarbiai bijok Viešpaties, ir būsi priimtas; būk užsispyręs ir išpuikęs, ir būsi atmestas[i1]. 22 Ar tai būtų įnamis ar pakeleivis, svetimšalis ar vargšas, jų garbė pagarbi Viešpaties baimė. 23 Neteisinga niekinti žmogų, kuris yra išmintingas, bet vargšas, nei tinka gerbti žmogų, kuris yra nusidėjėlis. 24 Didžiūnas, teisėjas ir valdovas yra gerbiami, bet nė vienas jų nėra didesnis už žmogų, kuris pagarbiai bijo Viešpaties. 25 Kai laisvi žmonės patarnaus protingam vergui, protingas žmogus dėl to nesiskųs. 26 Nevaidink išmintingo, darydamas, kas užeina; nesigirk, būdamas varge. 27 Geriau darbštus žmogus, kuris visko apsčiai turi, negu pagyrūnas, kuriam trūksta duonos. 28 Mano vaike, gerbk save nuolankiai, vertink save, kaip užsitarnauji. 29 Kas teisins žmogų, kuris save smerkia? Kas gerbs žmogų, kuris save teršia? 30 Vargšas gerbiamas dėl savo išminties, kaip turtuolis gerbiamas dėl savo turtų. 31 Gerbiamas vargšas, o dar labiau turtais pertekęs žmogus! Niekinamas turtais pertekęs žmogus, o dar labiau vargšas! | 
