1ל [i1][i2] Kodėl tu, VIEŠPATIE, taip nuošaliai laikaisi? Kodėl slepiesi, kai esu nelaimėje? 2 Nedorėliai kankina įžūliai varguolius; teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles! 3 Nedorėlis puikuojasi savo širdies kėslais, o gobšuolis keikia ir atmeta VIEŠPATĮ. 4 Įniršęs iš įžūlumo, nedorėlis sako: „Atsiskaityti jis nešauks.“ Anot jo širdies kėslų: „Dievo nėra!“ 5 Nedorėliui visada gerai klojasi; tavo nuosprendžiai jam tolimi, jis šaiposi iš visų savo priešų. 6 Sako sau: „Nebūsiu parblokštas, per kartų kartas vargo nepatirsiu.“ 7פ Jo lūpose pilna keiksmų, melo ir grasinimų, vargas ir piktumas jam ant liežuvio. 8 Pasaloje jis tyko už aptvaro ir slapta žudo nekaltą žmogų. Jo akys vogčiomis seka nelaimingąjį, 9ע jis slapta sėlina lyg liūtas tankmėje. Jis tyko pagrobti vargšą, čiumpa vargdienį ir velka į savo tinklą. 10 Jis prisišlieja prie žemės, puola pagūžom ir nelaimingąjį prislegia savo svoriu. 11 Nedorėlis mano sau: „Dievui tai nerūpi. Jis slepia savo veidą, jis niekada nežiūri.“ 12ק Pakilk, VIEŠPATIE! Pakelk ranką, Dieve, ir neužmiršk skriaudžiamųjų! 13 Kodėl nedorėlis turėtų tyčiotis iš Dievo ir širdyje sakyti: „Atsiskaityti tu nešauksi!“ 14ר Juk tu matai! Tikrai imi į širdį vargą ir skausmą, esi visada pasirengęs padėti! Nelaimingasis tau gali save patikėti, tu visada našlaičiui padedi. 15ש Palaužk nedoro ir blogo žmogaus jėgą, nubausk jų nedorumą, neleisk jiems išlikti! 16 VIEŠPATS Karalius per amžių amžius. Pagonys išnyks iš jo krašto. 17ת VIEŠPATIE, tu išgirsi skriaudžiamųjų troškimą, paguosi jų širdį, pakreipsi į juos savo ausį. 18 Našlaičio ir skriaudžiamojo bylą apginsi, kad joks žemės mirtingasis nebekeltų baimės. | 
