¹ Abromo žmona Saraja nebuvo pagimdžiusi jam vaikų. Ji turėjo egiptietę tarnaitę, vardu Hagara. ² Saraja kreipėsi į Abromą: „Žiūrėk, VIEŠPATS sulaikė mane nuo gimdymo. Todėl sueik su mano tarnaite. Gal nors per ją aš turėsiu sūnų^[i1]“. Abromas paklausė Sarajos prašymo. ³ Taigi tada, kai Abromas buvo išgyvenęs dešimt metų Kanaano krašte, Abromo žmona Saraja paėmė savo egiptietę tarnaitę Hagarą ir davė ją savo vyrui Abromui kaip žmoną. ⁴ Jis suėjo su Hagara, ir ji pastojo. Pamačiusi, kad tapo nėščia, ji ėmė žiūrėti į savo šeimininkę su panieka. ⁵ Tuomet Saraja tarė Abromui: „Tu kaltas dėl man daromos skriaudos! Daviau savo tarnaitę tau į glėbį, o ji, pasijutusi nėščia, žiūri į mane su panieka. Tebūna VIEŠPATS tavo ir mano teisėjas!“ ⁶ Abromas atsakė Sarajai: „Tavo tarnaitė tavo rankose. Daryk su ja, kas tau tinka“. Saraja tat su ja taip šiurkščiai elgėsi, kad ši nuo jos pabėgo.

⁷ VIEŠPATIES angelas atrado ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie šaltinio pakeliui į Šūrą, ⁸ ir tarė: „Hagara, Sarajos verge, iš kur ateini ir kur eini?“ Ji atsakė: „Bėgu nuo savo šeimininkės Sarajos“. ⁹ VIEŠPATIES angelas tarė jai: „Grįžk pas savo šeimininkę ir paklusk jos šiurkščiai rankai, ¹⁰ nes, ­ kalbėjo toliau jai VIEŠPATIES angelas, ­

padarysiu tavo palikuonis tokius gausius,

kad jie per daugumą bus nesuskaitomi.“

¹¹ VIEŠPATIES angelas tęsė, sakydamas jai:

„Žiūrėk, tu esi nėščia ir pagimdysi sūnų;

pavadinsi jį Izmaeliu^[i2],

nes VIEŠPATS išgirdo tavo sielvarto šauksmus. ¹² Jis bus smarkus žmogus,

ranką pakėlęs prieš visus,

o visi ­ prieš jį.

Pykdamasis su visa savo gimine gyvens.“

¹³ Su ja kalbėjusį VIEŠPATĮ ji taip pavadino: „Tu esi ‘Matymo Dievas’, ­ sakė ji, ­ nes argi aš iš tikrųjų mačiau Dievą ir pamačiusi išlikau gyva^[i3]?“ ¹⁴ Todėl šaltinis buvo pavadintas ‘Šaltiniu Gyvojo, kuris mane mato’. Jis yra tarp Kadešo ir Beredo.

¹⁵ Hagara pagimdė Abromui sūnų. Sūnų, kurį jam pagimdė Hagara, Abromas pavadino Izmaeliu. ¹⁶ Abromas buvo aštuoniasdešimt šešerių metų, kai Hagara jam pagimdė Izmaelį.