BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LBD ekumeninis leidimas 1999 m. (Biblija RK_E1999)

Išminties knygaSkyrius: 18

 Išminties knyga
  
Išm 18

1 O tavo šventiesiems švietė didžiulė šviesa.

Anie, girdėdami balsus,

bet nematydami, laikė šiuos esant laimingus,

neturėjusius tiek kentėti,

2 buvo dėkingi, kad tavo šventieji,

nors pirma skriausti, nekeršijo

ir prašė atleisti už jų piktą valią.

3 Vietoj tamsos tu parūpinai liepsnojantį ugnies stulpą,

kad vestų tavo tautą nenužymėtu keliu,

ir davei švelnią saulę jų garbingai kelionei.

4 Juk anie buvo verti netekti šviesos

ir būti įkalinti tamsoje,

nes laikė įkalintus tavo vaikus,

per kuriuos tavo amžinoji Įstatymo šviesa

turėjo būti duota pasauliui.

Pirmagimių mirtis ir/išėjimo naktis

5 Jiems nusprendus žudyti tavo šventųjų kūdikius,

nors vienas berniukas iš pasmerktųjų buvo išgelbėtas,

tu nubaudei, atimdamas daugybę jų vaikų

ir sunaikindamas nuožmiu užsimojimu juos visus kaip vieną.

6 Apie tą naktį mūsų protėviams buvo pranešta iš anksto,

kad, tikėdami gautais pažadais, būtų drąsūs.

7 Tavo tauta laukė teisiųjų išgelbėjimo

ir savo priešų žūties.

8 Kuo baudei mūsų priešus,

tuo mus šaukei prie savęs ir pagerbei.

9 Pamaldūs gerų žmonių vaikai slapčia atnašavo aukas

ir vieningai įsipareigojo dieviškajam Įstatymui,

kad šventieji dalytųsi ir palaima, ir pavojumi lygiai,

pirma pagiedoję protėvių šlovės giesmes.

10 Jiems atsakė ausis rėžiąs priešų klyksmas,

ir visur buvo girdėti gaili rauda dėl mirusių vaikų.

11 Vergas buvo nubaustas tokia pat bausme

kaip ir šeimininkas,

prasčiokas kentėjo tokią pat netektį

kaip ir karalius.

12 Visi jie, tokios pat mirties ištikti,

turėjo mirusiųjų be skaičiaus.

Gyvųjų neužteko net jiems palaidoti,

nes brangiausi palikuonys buvo sunaikinti

vienu akimirksniu.

13 Jie netikėjo nieku kitu, kaip tik savo kerais,

tačiau, kai jų pirmagimiai buvo sunaikinti,

pripažino tautą esant Dievo vaiku.

14 Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla

ir naktis jau buvo įpusėjusi,

15 tavo visagalis žodis žengė iš dangaus,

nuo karališkojo sosto,

į vidurį šalies, skirtos pražūčiai,

tarsi nepermaldaujamas galiūnas,

16 nešinas tavo tikrojo įsako aštriu kalaviju.

Nusileidęs jis visa pripildė mirties;

stovėdamas ant žemės, jis lietė dangų.

17 Ūmai juos ėmė gąsdinti baisūs sapnų reginiai,

ir apniko netikėtos baimės.

18 Vieni čia, kiti ten,

pusgyviai parblokšti ant žemės,

jie sakė, dėl ko miršta, 19 nes juos gąsdinę sapnai apie tai iš anksto įspėjo,

kad nežūtų nežinodami, dėl ko kenčia.

20 Vienu metu mirtį patyrė ir teisieji ­

dykumoje daugelį užklupo maras, ­

bet dieviškas pyktis truko neilgai.

21 Vyras be priekaišto atskubėjo jų ginti,

nešinas savo tarnybos skydu ­

malda ir permaldavimo smilkalais.

Jis atsilaikė prieš pyktį ir sustabdė nelaimę,

parodydamas, kad jis tavo tarnas.

22 Ne kūno jėga, ne ginklų galybe jis nugalėjo pyktį,

bet savo žodžiu numalšino baudėją, primindamas

mūsų protėviams duotas priesaikas ir sandoras.

23 Kai mirusieji jau gulėjo vieni ant kitų krūvomis,

jis įsiterpė ir sulaikė pyktį,

užkirsdamas jam kelią pas gyvuosius.

24 Ant jo ilgo apdaro buvo atvaizduotas visas pasaulis,

ant keturių brangakmenių eilių buvo išraižyti

garbingi protėvių vardai,

o diademoje ant galvos ­ tavo didybė.

25 Tai išvydęs naikintojas[i1] atsitraukė ir net pabūgo;

to vieno pykčio išsiveržimo buvo gana.

  
Išnašos:
1Išm 18,25: Žr. Iš 12,23.
  
Bibliografiniai duomenys:

BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.

© Lietuvos Biblijos draugija, 1999
© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1999. Išsamiai apie leidimą >>

Išminties knygaSkyrius: 18