1 Štai paskutiniai Dovydo žodžiai: „Dovydo, Jesės sūnaus, ištarmė, ištarmė Dievo išaukštinto vyro, Jokūbo Dievo pateptojo, Izraelio tvirtovės numylėtinio. 2 Per mane kalba VIEŠPATIES Dvasia, ant mano liežuvio jo žodis. 3 Izraelio Dievas kalbėjo, Izraelio Uola apie mane pasakė: ‘Kas valdo žmones teisingai, valdo Dievo baimėje, 4 yra tarsi ryto šviesa, saulei tekant giedrą rytą žėrinti po lietaus žemės žolėje.’ 5 Tikrai tokie yra mano namai su Dievu! Juk jis sudarė su manimi amžiną sandorą, visada tvirtą ir laiduotą. Argi jis nepadarys, kad pražystų kiekviena mano pergalė ir troškimas? 6 O visi bedieviai tarsi dagiai nubloškiami šalin, nes jų negalima paimti į rankas. 7 Kas nori juos paliesti, turi pasiimti geležinę kartį ar ieties kotą. Vietoje jie bus ugnimi visiškai sunaikinti.“ Dovydo karžygiai 8 Karžygių, kuriuos turėjo Dovydas, vardai yra šie: Jošebas Basšebetas Tachkemonietis. Jis buvo trejeto galva. Viena proga jis švaistėsi savo ietimi prieš aštuonis šimtus ir užmušė juos. 9 Kitas po jo buvo ahoacho sūnaus Dodojo sūnus Eleazaras. Jis buvo vienas iš trejeto su Dovydu, kai jie metė iššūkį filistinams, susirinkusiems į mūšį prie Efes Damimų. Izraelitai traukėsi, 10 o jis kovojo, guldydamas filistinus, kol pavargo jo žastai ir ranka sustingo prie kalavijo. Tą dieną VIEŠPATS suteikė didelę pergalę. Tada visi pabėgusieji kariai sugrįžo pas jį, bet jau tik apiplėšti negyvųjų. 11 Kitas po jo buvo hararo Agės sūnus Šama. Filistinai susirinko prie Lehio. Ten buvo žemės sklypas, pilnas lęšių žemės sklypas. Kariuomenė pabėgo nuo filistinų. 12 Bet jis kovojo sklypo viduryje ir, gindamas jį, nugalėjo filistinus. Taip VIEŠPATS suteikė didelę pergalę. 13 Kartą per pjūtį trisdešimtuko vadų trejetas nuėjo pas Dovydą prie Adulamo olos. O filistinų būrys buvo pasistatęs stovyklą Refajų slėnyje. 14 Tuo metu Dovydas buvo kalnų tvirtovėje, o filistinų įgula Betliejuje. 15 Dovydas aistringai kalbėjo: „O kad man kas duotų atsigerti vandens iš Betliejaus šaltinio prie miesto vartų!“ 16 Tada anie trys galiūnai įsiveržė į filistinų stovyklą, pasėmė vandens iš Betliejaus šaltinio prie miesto vartų ir parnešė jo Dovydui. Tačiau jo gerti jis nenorėjo ir išpylė liejamąją atnašą VIEŠPAČIUI. 17 „Tesaugo mane VIEŠPATS, tarė jis, kad aš tai daryčiau! Argi galiu gerti kraują vyrų, kurie statė savo gyvastį į pavojų?“ Užtat jis jo ir negėrė. Tokie buvo trijų galiūnų žygdarbiai. 18 O Cerujos sūnus Joabo brolis Abišajas buvo trisdešimtuko galva. Kovojo ietimi prieš tris šimtus vyrų ir išmušė juos, įgydamas vardą šalia trejeto. 19 Iš trisdešimtuko jis buvo labiausiai gerbiamas ir tapo jų vadu, tačiau trejetui neprilygo. 20 Jehojados sūnus Benajas iš Kabceelio buvo narsus karys, atlikęs žygdarbių. Jis užmušė du Moabo Arielio sūnus. Kartą sniegingą dieną jis įlipo į vandens talpyklą ir užmušė liūtą. 21 Jis užmušė ir egiptietį didelio ūgio vyrą. Egiptietis turėjo rankoje ietį, bet Benajas, stojęs prieš jį su lazda, išplėšė egiptiečiui iš rankos ietį ir užmušė jo paties ietimi. 22 Tokie buvo Jehojados sūnaus Benajo žygdarbiai. Ir jis įgijo vardą šalia trejeto galiūnų. 23 Trisdešimtuko jis buvo labai gerbiamas, bet trejetui neprilygo. Dovydas padarė jį savo asmens sargybos vadu. 24 Trisdešimtuke buvo Joabo brolis Asaelis, Dodojo iš Betliejaus sūnus Elhananas, 25 Šama Harodietis, Elika Harodietis, 26 Helecas Paletietis, Ikešo Tekojiečio sūnus Ira, 27 Abiezeras Anatotietis, Mebunajas Hušietis, 28 Calmonas Ahoachas, Mahrajas Netofietis, 29 Baanos Netofiečio sūnus Helebas, Ribajo iš benjaminų Gibėjos sūnus Itajas, 30 Benajas Piratonietis, Hidajas iš Nahale Gaašo, 31 Abi Albonas Arabietis, Azmavetas Bahurimietis; 32 Eljachba Šaalbonietis, Jašenas iš gūnių, 33 Jehonatanas, Šamos iš hararų sūnus[i1]; Šararo iš hararų sūnus Ahiamas, 34 Ahasbajo iš Maakos sūnus Elifeletas, Ahitofelio Gilojiečio sūnus Eliamas, 35 Hecrajas Karmelietis, Paarajas Arabietis, 36 Natano iš Cobos sūnus Igalas, Banis Gadas, 37 Celekas Amonitas, Cerujos sūnaus Joabo ginklanešys Nachrajas Beerotietis, 38 Ira Itras, Garebas Itras, 39 Ūrija Hetitas. Iš viso trisdešimt septyni. | 
