1 Dovydas kreipėsi į VIEŠPATĮ šios giesmės žodžiais po to, kai VIEŠPATS buvo išgelbėjęs jį iš visų priešų ir iš Sauliaus rankų. 2 Jis tarė: „VIEŠPATIE, mano Uola, mano tvirtove, mano gelbėtojau! 3 Mano Dieve, mano Uola, kur randu pastogę! Mano skyde ir mano išganymo jėga, mano pilie ir priebėga! Tu, mano išganytojau, gelbsti mane nuo smurto! 4 Šaukiausi VIEŠPATIES, Šlovingojo, ir buvau išvaduotas iš visų priešų. 5 Mat mirties bangos supo mane iš visų pusių, pražūties srautai mane valdė. 6 Šeolo pančiai mane apraizgė, mirties pinklės mane pasitiko. 7 Savo skausme šaukiausi VIEŠPATIES, šaukiausi savo Dievo. Jis išgirdo mano balsą savo šventykloje, jo ausis pasiekė mano šauksmas. 8 Tada sujudo ir sudrebėjo žemė, virpėjo dangaus pamatai ir svirduliavo, nes jį apėmė pyktis. 9 Jam iš šnervių ritosi dūmai, ryjanti ugnis iš burnos; žarijos virto liepsnomis. 10 Pravėrė dangų ir nužengė; perkūnijos debesys buvo jam po kojų. 11 Sėdosi ant kerubo ir skrido, vėjo sparnų nešamas. 12 Tamsos skliautu jis apsiautė save, vandens telkiniu, perkūnijos debesimi. 13 Nuo jo Artumo spindesio suliepsnojo žarijos. 14 VIEŠPATS sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiasis prabilo balsu. 15 Paleido strėles ir juos išvaikė, žaibą ir juos sutriuškino. 16 Atsivėrė jūros šaltiniai, buvo atidengti pasaulio pamatai, VIEŠPAČIUI galingai prabilus savo pykčio viesulu. 17 Jis ištiesė ranką iš aukštybių, paėmė mane; jis ištraukė mane iš galingų vandenų. 18 Jis išgelbėjo mane nuo stipraus priešo, nuo tų, kurie manęs nekentė, nes buvo stipresni už mane. 19 Mane užpuolė jie negandos dieną, bet VIEŠPATS man buvo atrama. 20 Jis išvedė mane į laisvę ir išgelbėjo, nes mane pamėgo. 21 VIEŠPATS atlygino man pagal mano teisumą, atmokėjo man pagal mano rankų švarumą. 22 Juk laikiausi VIEŠPATIES kelių ir nedoru darbu nuo savo Dievo neatsitraukiau; 23 visi jo įsakai buvo man prieš akis, ir nuo jo įstatų nenuklydau. 24 Buvau prieš jį švarus ir saugojaus kaltės. 25 Užtat VIEŠPATS atmokėjo man pagal mano teisumą, pagal mano nuoširdumą jo akyse. 26 Su ištikimu tu elgiesi ištikimai, su tauriu galiūnu tauriai. 27 Su nuoširdžiu tu elgiesi nuoširdžiai, o su sukčiumi gudriai. 28 Juk tu gelbsti nuolankiuosius, bet su panieka žiūri į išdidžiuosius. 29 Juk esi man žiburys, VIEŠPATIE; tu, VIEŠPATIE, švieti, kai man tamsu. 30 Juk su tavimi galiu paimti užkardą, su savo Dievu galiu peršokti mūrą. 31 Dievo kelias tobulas, VIEŠPATIES žodis išgrynintas ugnimi; jis skydas visiems, ieškantiems jame pastogės. 32 Juk kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas? 33 Dievas, mano galingoji tvirtovė, saugojo mano kelią. 34 Jis davė man kojas kaip stirnos ir nuvedė mane į saugias aukštumas. 35 Jis taip lavino mano rankas mūšiui, kad mano žastai galėtų įtempti bronzinį lanką! 36 Tu davei man savo apsaugos skydą, ir tavo apvaizda padarė mane didį. 37 Tu leidai man laisvam daug pasiekti, ir mano kojos nepaslydo. 38 Vijau priešus ir dorojau, negrįžau, kol jie nebuvo sunaikinti. 39 Sunaikinau juos, taip parbloškiau, kad jie daugiau nebepakilo; jie krito man po kojų. 40 Juk tu davei man jėgų mūšiui, privertei priešus suklupti prieš mane. 41 Tu privertei priešus atsukti man nugarą tuos, kurie manęs nekenčia, ir sudorojau juos. 42 Jie žvalgėsi, bet nebuvo kam jų išgelbėti; jie šaukėsi VIEŠPATIES, bet jis jiems neatsakė. 43 Sutryniau juos kaip žemės dulkes, sutraiškiau ir sutrypiau kaip gatvės purvą. 44 Tu išgelbėjai mane nuo kivirčo mano tautoje, saugojai mane kaip tautų galvą; tauta, kurios nepažinau, man tarnavo. 45 Svetimšaliai atėjo pas mane gūždamiesi ir, vos apie mane išgirdę, reiškė pagarbą. 46 Svetimšaliai apstulbo iš baimės ir drebėdami bėgo iš savo tvirtovių. 47 Teviešpatauja VIEŠPATS! Tebūna pašlovinta mano Uola! Tebūna išaukštintas mano Dievas, Uola, duodanti man pergalę, 48 Dievas, kuris mane apgynė, pajungė man tautas, 49 padėjo man išsigelbėti nuo priešų, išaukštino prieš maištininkus, išgelbėjo nuo nuožmiųjų! 50 VIEŠPATIE, už tai šlovinsiu tave visoms tautoms, giedosiu psalmes tavo vardui. 51 Jis pergalės bokštas savo karaliui, rodo ištikimą meilę savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius.“ | 
