|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Laiškas žydams | Skyrius: |  | 11 |  |
| | Laiškas žydams | | | | | | Protėvių tikėjimo pavyzdžiai | | | | | Žyd 11 | 1 Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome.[i1] 2 Per jį protėviai gavo gerą liudijimą.[i2] 8 Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs. 9 Tikėdamas jis apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais. 10 Mat jis laukė miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas. 11 Tikėdama ir pati Sara – nevaisinga ir nebe to amžiaus – gavo galią susilaukti palikuonio, nes pasitikėjo tuo, kuris buvo davęs pažadą. 12 Ir todėl iš vieno vyro, ir dar apmirusio, gimė palikuonys, gausūs tartum dangaus žvaigždės ir nesuskaitomi kaip jūros pakrantės smiltys. 13 Jie visi mirė tvirtai tikėdami, dar negavę pažadėtųjų dalykų, tik iš tolo juos regėdami, sveikindami ir išpažindami, jog jie žemėje svečiai ir ateiviai. 14 Taip kalbėdami, jie duoda suprasti, jog ieško tėvynės. 15 Jeigu jie būtų minėję aną, iš kurios iškeliavo, jie būtų turėję laiko sugrįžti atgal. 16 Bet dabar jie troško geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios. Todėl nėra Dievui negarbės vadintis jų Dievu: jis prirengė jiems Miestą! 17 Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas. Jis ryžosi paaukoti net viengimį sūnų, – jis, kuris buvo gavęs pažadus, 18 kuriam buvo pasakyta: Tau bus duoti palikuonys iš Izaoko. 19 Jis suprato, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius, ir todėl atgavo sūnų kaip įvaizdį.[i4] | | | | | Išnašos: | | 1 | Žyd 11,1: Tikėjimo supratimas nukreiptas į būsimuosius dalykus, į dangaus tikrovę. | | 2 | Žyd 11,2: Per tikėjimą įžymūs izraelitų tautos atstovai susilaukė Dievo palaimos ir pripažinimo. | | 3 | Žyd 11,5: Seniausiu žydų supratimu, patriarchas Henochas labai artimai draugavęs su Dievu ir gyvas buvęs paimtas į dangų (plg. Pr 5,24). | | 4 | Žyd 11,19: Simbolinė Abraomo aukos prasmė: kaip šis atgavo Izaoką, paskirtą aukai, taip Dievas, prikeldamas Kristų iš numirusių, atgavo savo paaukotąjį Sūnų. | | 5 | Žyd 11,22: Juozapas prieš mirtį prašė, kad jo kaulai būtų pargabenti į Palestiną (žr. Pr 50,24-25). | | 6 | Žyd 11,26: Čia tiesiog kalbama apie Dievo tautą, o netiesiog turima omenyje ir Kristus. | | 7 | Žyd 11,33-11,34: Žr. Ts 14,6; 1 Sam 17,34-35; Dan 6,23; 3, 49-50. | | 8 | Žyd 11,35: Žr. 1 Kar 17,23; 2 Kar 4,36; 2 Mak 6,18- 7,42. | | 9 | Žyd 11,36: Žr. Jer 20,2;37,15-16. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Laiškas žydams | Skyrius: | | 11 | |
|
|
|
|
