8 Kartą medžiai suėjo patepti sau karaliaus. Alyvmedžiui jie tarė: 'Būk mūsų karalius!' 9 Alyvmedis jiems atsakė: 'Argi aš turiu liautis davęs savo riebų aliejų, kuriuo dievai ir žmonės pagerbiami,[i6] ir eiti virš medžių linguoti?' 10 Tada medžiai figmedžiui tarė: 'Tu ateik ir būk mūsų karalius!' 11 Bet figmedis jiems atsakė: 'Argi aš turiu liautis davęs savo saldumą bei skanius vaisius ir eiti virš medžių linguoti?' 12 Tada medžiai vynmedžiui tarė: 'Tu ateik ir būk mūsų karalius!' 13 Bet vynmedis jiems atsakė: 'Argi aš turiu liautis davęs vyną, kuris pradžiugina dievus[i7] ir mirtinguosius, ir eiti virš medžių linguoti?' 14 Tada visi medžiai erškėčiui tarė: 'Tu ateik ir būk mūsų karalius!' 15 O erškėtis medžiams atsakė: 'Jei garbingai elgiatės, patepdami mane savo karaliumi, tad ateikite, raskite prieglobstį mano ūksmėje! Bet jei ne, teišeina ugnis iš erškėčio ir tesuryja Libano kedrus!' 16 [i8]Dabar va, argi jūs garbingai ir ištikimai elgėtės, padarydami Abimelechą karaliumi? Argi jūs deramai pasielgėte su Jerub-Baalu ir jo namais? Argi jūs atsilyginote jam pagal jo nuopelnus? 17 Juk mano tėvas kovojo už jus, statydamas į pavojų savo gyvybę, ir išgelbėjo jus iš Midjano rankos! |