BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2019 06 19 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Teisėjų knygaSkyrius: 2

 Teisėjų knyga
  
Ts 2

11 Tada izraeliečiai darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, ir garbino Baalus.[i5] 12 Jie paliko VIEŠPATĮ, savo protėvių Dievą, išvedusį juos iš Egipto žemės, sekė kitais dievais iš aplinkinių tautų dievų ir, jiems lenkdamiesi, supykino VIEŠPATĮ. 13 Jie paliko VIEŠPATĮ ir garbino Baalą bei Aštarotes![i6] 14 VIEŠPATS užsidegė pykčiu ant Izraelio ir atidavė juos plėšikams. Jis atidavė juos visur į priešų rankas, ir jie nebegalėjo daugiau savo priešams pasipriešinti. 15 VIEŠPATIES ranka buvo prieš juos, jų nelaimei, visuose jų žygiuose, lygiai kaip VIEŠPATS buvo juos įspėjęs, lygiai kaip VIEŠPATS buvo jiems pasakęs. Jie buvo baisiai engiami!

16 Tada VIEŠPATS pažadino jiems teisėjus. Jie išgelbėjo juos iš plėšikų nagų. 17 Bet jie net savo teisėjų neklausė, nes kekšavo su kitais dievais, juos garbindami. Nedelsdami jie nusisuko nuo kelio, kuriuo jų protėviai, klausydami VIEŠPATIES įsakymų, buvo ėję. Jie nesekė jų pavyzdžiu! 18 Kai tik VIEŠPATS pažadino jiems teisėjus, jis būdavo su teisėju ir išgelbėdavo juos iš priešų rankos per visą teisėjo gyvenimą, nes VIEŠPATS jų pasigailėdavo dėl aimanų nuo engėjų ir niokotojų. 19 Bet, teisėjui mirus, jie atkrisdavo ir elgdavosi blogiau už savo protėvius, eidami paskui kitus dievus, garbindami juos ir lenkdamiesi jiems. Nedorų darbų jie neatsisakė, iš savo protėvių atkaklaus kelio nesisuko! 20 Tad VIEŠPATS užsidegė pykčiu ant Izraelio ir tarė: „Kadangi ši tauta sulaužė mano sandorą, kurią įsakiau jų protėviams, ir neklausė mano balso, 21 aš nebevarysiu jiems iš kelio nė vienos iš tautų, kurias Jozuė mirdamas paliko“. 22 Norėdamas išbandyti jomis Izraelį, pamatyti, ar jie eis ištikimai VIEŠPATIES keliais, ar neis, kaip kartais buvo darę jų protėviai, 23 VIEŠPATS paliko tas tautas, užuot jas iš karto išvaręs, ir Jozuei į rankas jų neatidavė.

  
Išnašos:
1Ts 2,1-2,5: Izraelis nesielgė pagal Dievo įsakymą ir todėl turės kentėti.
2Ts 2,1: VIEŠPATIES angelas... : pats Dievas. VIEŠPATIES angelas... yra būdas kalbėti apie Dievo apsireiškimą pagal laiko ir vietos paprotį.
3Ts 2,1: ... į Bochimus: ši vieta minima tik šiame tekste. Vardas Bochimai reiškia Verkiantieji, t.y. Verkiančiųjų {vieta}.
4Ts 2,6-3,6: Mirus geriems vadovams, atkritimas nuo Sandoros su Dievu vėl tarpsta.
5Ts 2,11: ... garbino Baalus... garbino Baalą ir Aštarotes: gamtos dievai, vyriško ir moteriško prado įkūnijimas gamtoje. Baal{as} reiškia Šeimininkas; daugiskata Baalim, lietuviškai būtų Baalai;
6Ts 2,13: Ašarot{ės} reiškia Baalo Šeimininkės, t.y. Žmona. Kanaaniečiai gamtos dievus garbino lytinėmis apeigomis. Užtat ir garbinimą izraeliečiai laikė kekšavimu (žr. 17-ąją eilutę). Aštarotė buvo Kanaano ir Finikijos meilės ir vaisingumo deivė. Aštarotės – daugiskaita – žymi jos titulų ir statulų įvairovę ir reiškia deives.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 2

Teisėjų knygaSkyrius: 3

 Teisėjų knyga
  
 B. PASAKOJIMAI APIE TEISĖJUS
  
Ts 3

1 [i1]Šios yra tautos, kurias VIEŠPATS paliko, kad išbandytų jomis Izraelį – visus tuos, kurie nebuvo išgyvenę jokio karo Kanaane 2 {idant patirtų karą būsimos izraeliečių kartos – vien tos, kurios ankstesnių karų nebuvo patyrusios}: 3 penki filistinų valdovai,[i2] visi kanaaniečiai, sidoniečiai ir hivitai, gyvenę Libano kalnuose nuo Baal- Hermono iki pat Lebo-Hamato. 4 Jos buvo priemonė išbandyti Izraeliui, sužinoti, ar jie paklus VIEŠPATIES įsakymams, kuriuos jis davė jų protėviams per Mozę. 5 Taigi izraeliečiai įsikūrė tarp kanaaniečių, hetitų, amoriečių, perizitų, hivitų ir jebusitų. 6 Jie vedė jų dukteris ir leido savo dukteris už jų sūnų. Ir jų dievus jie garbino!

  
Išnašos:
1Ts 3,1-3,6: Mišrios vedybos silpnina Izraelio santykį su Sandoros Viešpačiu.
2Ts 3,3: ... filistinų valdovai...: filistinai nebuvo semitai. Jie davė Kanaanui Palestinos vardą, nors tebuvo užėmę tik pietvakarių lygumas. Filistinų lyga apėmė penkis svarbius miestus: Gazą, Aškeloną, Ašdodą, Gatą ir Ekroną.
3Ts 3,7: ... Ašerotes... : kanaaniečių deivės. Žr. Iš 34,12; Įst 7,5 paaiškinimus. Ašera buvo kita deivė, susijusi su Baalu. Aštarotės ir Ašerotės ženklina tas pačias deives, tik skirtinguose šaltiniuose skirtingai rašomos.
4Ts 3,8: Aram-Naharajimų karaliaus Kušan-Rišatajimo... : Kušanas Dviguba bėda, Dviejų upių Aramo {rytinės Sirijos} karalius.
5Ts 3,12:  Moab{o} karalių... : Moabas – karalystė į rytus nuo Negyvosios jūros.
6Ts 3,19: ... nuo Pesilimų... : Įraižytų akmenų vietovė prie Gilgalo. Žr. Joz 4,20.
7Ts 3,31: ... Šamgaras: trumpa užuomina apie Šamgarą. Atrodo, kad jis minimas dėl to, kad apie jį užsimena pasakojimas apie Deborą. Žr. Ts 5.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 3