BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Teisėjų knygaSkyrius: 1

 Teisėjų knyga
  
 A. KANAANAS PO JOZUĖS MIRTIES
  
 Pagonių likučiai Kanaane
  
Ts 1

1 [i1][i2]Vienu metu, mirus Jozuei, izraeliečiai teiravosi VIEŠPATIES, klausdami: „Kas turi pirmasis iš mūsų žygiuoti prieš kanaaniečius ir su jais kovoti?“ 2 VIEŠPATS atsakė: „Težygiuoja Judo {giminė}. Nūn atiduodu kraštą į jo rankas“. 3 [i3]Judas kreipėsi į savo brolišką giminę Simeoną: „Eikš su manimi į burtų keliu man tekusią žemę ir kovokime su kanaaniečiais. Paskui aš žygiuosiu su tavimi į burtų keliu tau tekusią žemę“. Simeonas žygiavo su juo.

4 Judo giminės žmonėms pradėjus žygį, VIEŠPATS atidavė kanaaniečius ir perizitus į jų rankas, ir jie nugalėjo juos prie Bezeko[i4] – dešimtį tūkstančių vyrų! 5 Prie Bezeko jie susidūrė su Adoni- Bezeku, kovojo su juo ir nugalėjo kanaaniečius ir perizitus. 6 Adoni- Bezekas pabėgo iš mūšio, bet jie vijosi jį ir, paėmę į nelaisvę, nukirto jam rankų nykščius ir didžiuosius kojų pirštus. 7 Adoni-Bezekas kalbėjo: „Septyniasdešimt karalių, nukirstais rankų nykščiais ir didžiaisiais kojų pirštais, rankiodavo liekanas po mano stalu. Kaip aš padariau, lygiai taip man Dievas atmokėjo!“ Jis buvo nuvestas į Jeruzalę ir ten mirė.

8 Judo giminės žmonės kovojo su Jeruzale[i5] ir ją paėmė. Išžudė ją kalaviju ir atidavė miestą liepsnoms. 9 Paskui Judo žmonės leidosi kovoti su kanaaniečiais, gyvenusiais aukštumų srityje, Negebe ir Šefeloje. 10 Judas išėjo į žygį prieš kanaaniečius, gyvenusius Hebrone, – Hebrono vardas anksčiau buvo Kirjat-Arba, – ir nugalėjo Šešajį, Ahimaną ir Talmajį.

11 Iš ten jie žygiavo prieš Debiro gyventojus, – Debiro vardas anksčiau buvo Kirjat-Seferis. 12 Tuomet Kalebas paskelbė: „Duosiu savo dukterį Achsą žmona tam, kuris užpuls ir paims Kirjat-Seferį“. 13 Otnielis, jaunesniojo Kalebo brolio Kenazo sūnus, jį paėmė. Kalebas davė jam žmona savo dukterį Achsą. 14 Parėjusi pas vyrą, ji skatino, kad prašytų jos tėvą ariamos žemės. Jai nulipus nuo asilo, Kalebas paklausė: „Kas tau?“ 15 Ji atsakė: „Duok man dovaną! Kadangi pasodinai mane į Negebo žemę, duok man ir vandens šaltinių“. Kalebas tad davė jai aukštutinius ir žemutinius vandens telkinius.

16 Kenito Hobabo[i6], Mozės uošvio[i7], palikuonys nuėjo su Judo žmonėmis iš Palmių miesto[i8] į Judo dykumą prie Arado, esančio Negebe. Bet vėliau jie nuėjo ir įsikūrė tarp amalekitų. 17 O Judas ėjo toliau su broliška Simeono gimine ir nugalėjo Zefate gyvenusius kanaaniečius. Paskyrę miestą sunaikinti, jį pavadino Horma.[i9] 18 Judas paėmė Gazą ir jos žemę, Aškeloną ir jo žemę bei Ekroną ir jo žemę. 19 VIEŠPATS buvo su Judu, kuris paveldėjo aukštumas, bet negalėjo išvaryti lygumos gyventojų, nes jie turėjo geležinių vežimų. 20 Hebronas buvo atiduotas Kalebui, kaip Mozė buvo liepęs. Kalebas iš ten išvarė tris Anako sūnus.

21 [i10]Bet Benjamino giminės žmonės neišvarė jebusitų – Jeruzalės gyventojų. Tad jebusitai tebegyvena Jeruzalėje su Benjamino žmonėmis lig šios dienos.

22 [i11]Ir Juozapo namai savo ruožtu pakilo į žygį prieš Bet-Elį. VIEŠPATS buvo su jais. 23 Juozapo namai išsiuntė žvalgus į Bet-Elį, – miesto vardas anksčiau buvo Luzas. 24 Žvalgai, sutikę išeinantį iš miesto vyrą, jam tarė: „Parodyk mums įėjimą į miestą, ir mes būsime tau malonūs“. 25 Jam parodžius įėjimą į miestą, jie ištiko miestą kalaviju, o tą vyrą ir visą jo šeimą paleido. 26 Jis iškeliavo į hetitų kraštą, įkūrė miestą ir pavadino jį Luzu. Taip jis vadinamas lig šios dienos.

27 Manasas neišvarė gyventojų nei iš Bet-Šeano ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Taanacho ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Doro ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Ibleamo ir jam pavaldžių gyvenviečių, nei iš Megido ir jam pavaldžių gyvenviečių. Kanaaniečiai ir toliau gyveno toje srityje. 28 Izraeliui paėmus viršų, jie kanaaniečius privertė eiti lažą, bet išvaryti jų neišvarė.

29 Nei Efraimas neišvarė Gezeryje gyvenančių kanaaniečių. Kanaaniečiai gyveno tarp jų Gezeryje.

30 [i12]Zebulunas neišvarė nei Kitrono gyventojų, nei Nahalalo gyventojų. Kanaaniečiai gyveno tarp jų, bet buvo priversti eiti lažą.

31 Ašeras neišvarė gyventojų iš Ako nei gyventojų iš Sidono, nei iš Achzibo, nei iš Helbos, nei iš Afeko, nei iš Rehobo. 32 Ašero žmonės gyveno tarp krašto gyventojų – kanaaniečių, nes jų jie neišvarė.

33 Naftalis neišvarė nei Bet-Šemešo gyventojų, nei Bet-Anato gyventojų, bet įsikūrė tarp krašto gyventojų – kanaaniečių. Tačiau Bet-Šemešo ir Bet-Anato gyventojai turėjo eiti jiems lažą.

34 Amoriečiai nustūmė Dano giminės žmones į aukštumų sritį ir neleido jiems nusileisti į lygumą. 35 Amoriečiai ir toliau gyveno Har- Herese, Aijalone ir Šaalbimuose. Bet Juozapo namų ranka juos apvaldė, ir jie buvo priversti eiti lažą.

36 Amoriečių riba prasideda prie Akrabimų perėjos – nuo Selos tolyn...

  
Išnašos:
1Ts 1,1-21,21: Pietinis Kanaanas nebuvo visiškai užkariautas (žr. Joz 15), nes kanaaniečių ginklai buvo pranašesni.
2Ts 1,1-2,5: Izraelis neužėmė viso Kanaano, nes nepakluso Jahvės – Viešpaties – įsakymams. Pasakojimas apie teisėjus duoda išsamesnį vaizdą apie Izraelio neklusnumo padarinius. Be to, pasakojama apie santūrų Jahvės – Viešpaties – elgesį su savo tauta Pažado Žemėje. Pirmasis Teisėjų knygos skyrius yra įvykių suvestinė prieš pat Jozuės mirtį. Tie patys įvykiai yra priskiriami Jozuei Joz 14-22 skyriuose, nes jis buvo juos suplanavęs ir pradėjęs vykdyti.
3Ts 1,3: Judo giminė ilgainiui užvaldė Simeono giminę. Simeono giminė neturėjo ypatingo vaidmens vėlesnėje Izraelio istorijoje (žr. Joz 19,9).
4Ts 1,4: ... prie Bezeko...:Bezekas turbūt buvo nūdienis Khirbet Ibzik{as} – Ibziko griuvėsiai, maždaug 28 km į šiaurę nuo Šechemo.
5Ts 1,8: ... kovojo su Jeruzale...: Jeruzalė tuomet netapo izraeliečių miestu. Apie Jeruzalę kalba Teisėjų knyga (žr. 19,10) ir Jozuės knyga (žr. 15,63). Jeruzalę paėmė Dovydas (žr. 2 Sam 5,6-9).
6Ts 1,16: Kenito Hobabo... : kenitai buvo keliaujantys kalviai;
7Ts 1,16: Mozės uošvio... :Ruelio (žr. Sk 10,29-32 ir paaiškinimą);
8Ts 1,16: Palmių miestas: arba Jerichas (žr. Įst 34,3), arba miestas Negebe.
9Ts 1,17: Paskyrę miestą sunaikinti, jį pavadino Horma: vardas Horma kyla iš žodžio herempašvęstas sunaikinti {miestas ir jo gyventojai}.
10Ts 1,21: Anot Joz 18,16, Jeruzalė buvo duota Benjamino giminei; Jeruzalė buvo paimta tik X a. ir tapo Dovydo karalystės sostine.
11Ts 1,22-1,29: Juozapo giminių – Manaso ir Efraimo laimėjimai aukštumų srityje į šiaurę nuo Jeruzalės (žr. Joz 16-17).
12Ts 1,30-1,36: Galilėjos giminių laimėjimai (žr.Joz 18-19).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 1

Teisėjų knygaSkyrius: 2

 Teisėjų knyga
  
Ts 2

Viešpaties angelas įspėja izraeliečius

1 [i1]VIEŠPATIES angelas[i2] atėjo iš Gilgalo į Bochimus[i3] ir tarė: „Aš išvedžiau jus iš Egipto ir įvedžiau į kraštą, kurį buvau prisiekęs duoti jūsų protėviams. Sakiau: 'Aš niekad nepanaikinsiu savo sandoros su jumis. 2 O jūs savo ruožtu nedarysite sandoros su šio krašto gyventojais, jų aukurus nugriausite'. Bet jūs nepaklausėte mano balso. Pasižiūrėkite, ką padarėte! 3 Todėl dabar ir sakau: aš jums iš kelio jų neišvarysiu, jie taps jums priešai, o jų dievai bus jums žabangos“. 4 VIEŠPATIES angelui ištarus šiuos žodžius visiems izraeliečiams, žmonės ėmė verkti ir raudoti. 5 Užtat tą vietą jie pavadino Bochimais ir atnašavo ten VIEŠPAČIUI aukas.

Spraga tarp kartų

6 [i4]Jozuei paleidus žmones, visi izraeliečiai ėjo į savo paveldą užimti krašto. 7 Žmonės garbino VIEŠPATĮ per visą Jozuės gyvenimą ir per visą gyvenimą seniūnų, pergyvenusių Jozuę ir mačiusių visus nuostabius VIEŠPATIES darbus, kuriuos jis darė Izraelio labui. 8 VIEŠPATIES tarnas Nuno sūnus Jozuė mirė, turėdamas šimtą dešimtį metų, 9 ir buvo palaidotas savo paveldo žemėje prie Timnat-Hereso, Efraimo aukštumose, į šiaurę nuo Gaašo kalno. 10 Be to, visa toji karta buvo surinkta pas jų protėvius, o po jos jau buvo išaugusi visai kita, nepatyrusi nei VIEŠPATIES, nei jo darbų, kuriuos jis buvo padaręs Izraeliui.

11 Tada izraeliečiai darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse, ir garbino Baalus.[i5] 12 Jie paliko VIEŠPATĮ, savo protėvių Dievą, išvedusį juos iš Egipto žemės, sekė kitais dievais iš aplinkinių tautų dievų ir, jiems lenkdamiesi, supykino VIEŠPATĮ. 13 Jie paliko VIEŠPATĮ ir garbino Baalą bei Aštarotes![i6] 14 VIEŠPATS užsidegė pykčiu ant Izraelio ir atidavė juos plėšikams. Jis atidavė juos visur į priešų rankas, ir jie nebegalėjo daugiau savo priešams pasipriešinti. 15 VIEŠPATIES ranka buvo prieš juos, jų nelaimei, visuose jų žygiuose, lygiai kaip VIEŠPATS buvo juos įspėjęs, lygiai kaip VIEŠPATS buvo jiems pasakęs. Jie buvo baisiai engiami!

16 Tada VIEŠPATS pažadino jiems teisėjus. Jie išgelbėjo juos iš plėšikų nagų. 17 Bet jie net savo teisėjų neklausė, nes kekšavo su kitais dievais, juos garbindami. Nedelsdami jie nusisuko nuo kelio, kuriuo jų protėviai, klausydami VIEŠPATIES įsakymų, buvo ėję. Jie nesekė jų pavyzdžiu! 18 Kai tik VIEŠPATS pažadino jiems teisėjus, jis būdavo su teisėju ir išgelbėdavo juos iš priešų rankos per visą teisėjo gyvenimą, nes VIEŠPATS jų pasigailėdavo dėl aimanų nuo engėjų ir niokotojų. 19 Bet, teisėjui mirus, jie atkrisdavo ir elgdavosi blogiau už savo protėvius, eidami paskui kitus dievus, garbindami juos ir lenkdamiesi jiems. Nedorų darbų jie neatsisakė, iš savo protėvių atkaklaus kelio nesisuko! 20 Tad VIEŠPATS užsidegė pykčiu ant Izraelio ir tarė: „Kadangi ši tauta sulaužė mano sandorą, kurią įsakiau jų protėviams, ir neklausė mano balso, 21 aš nebevarysiu jiems iš kelio nė vienos iš tautų, kurias Jozuė mirdamas paliko“. 22 Norėdamas išbandyti jomis Izraelį, pamatyti, ar jie eis ištikimai VIEŠPATIES keliais, ar neis, kaip kartais buvo darę jų protėviai, 23 VIEŠPATS paliko tas tautas, užuot jas iš karto išvaręs, ir Jozuei į rankas jų neatidavė.

  
Išnašos:
1Ts 2,1-2,5: Izraelis nesielgė pagal Dievo įsakymą ir todėl turės kentėti.
2Ts 2,1: VIEŠPATIES angelas... : pats Dievas. VIEŠPATIES angelas... yra būdas kalbėti apie Dievo apsireiškimą pagal laiko ir vietos paprotį.
3Ts 2,1: ... į Bochimus: ši vieta minima tik šiame tekste. Vardas Bochimai reiškia Verkiantieji, t.y. Verkiančiųjų {vieta}.
4Ts 2,6-3,6: Mirus geriems vadovams, atkritimas nuo Sandoros su Dievu vėl tarpsta.
5Ts 2,11: ... garbino Baalus... garbino Baalą ir Aštarotes: gamtos dievai, vyriško ir moteriško prado įkūnijimas gamtoje. Baal{as} reiškia Šeimininkas; daugiskata Baalim, lietuviškai būtų Baalai;
6Ts 2,13: Ašarot{ės} reiškia Baalo Šeimininkės, t.y. Žmona. Kanaaniečiai gamtos dievus garbino lytinėmis apeigomis. Užtat ir garbinimą izraeliečiai laikė kekšavimu (žr. 17-ąją eilutę). Aštarotė buvo Kanaano ir Finikijos meilės ir vaisingumo deivė. Aštarotės – daugiskaita – žymi jos titulų ir statulų įvairovę ir reiškia deives.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 2

Teisėjų knygaSkyrius: 3

 Teisėjų knyga
  
 B. PASAKOJIMAI APIE TEISĖJUS
  
Ts 3

1 [i1]Šios yra tautos, kurias VIEŠPATS paliko, kad išbandytų jomis Izraelį – visus tuos, kurie nebuvo išgyvenę jokio karo Kanaane 2 {idant patirtų karą būsimos izraeliečių kartos – vien tos, kurios ankstesnių karų nebuvo patyrusios}: 3 penki filistinų valdovai,[i2] visi kanaaniečiai, sidoniečiai ir hivitai, gyvenę Libano kalnuose nuo Baal- Hermono iki pat Lebo-Hamato. 4 Jos buvo priemonė išbandyti Izraeliui, sužinoti, ar jie paklus VIEŠPATIES įsakymams, kuriuos jis davė jų protėviams per Mozę. 5 Taigi izraeliečiai įsikūrė tarp kanaaniečių, hetitų, amoriečių, perizitų, hivitų ir jebusitų. 6 Jie vedė jų dukteris ir leido savo dukteris už jų sūnų. Ir jų dievus jie garbino!

  
Išnašos:
1Ts 3,1-3,6: Mišrios vedybos silpnina Izraelio santykį su Sandoros Viešpačiu.
2Ts 3,3: ... filistinų valdovai...: filistinai nebuvo semitai. Jie davė Kanaanui Palestinos vardą, nors tebuvo užėmę tik pietvakarių lygumas. Filistinų lyga apėmė penkis svarbius miestus: Gazą, Aškeloną, Ašdodą, Gatą ir Ekroną.
3Ts 3,7: ... Ašerotes... : kanaaniečių deivės. Žr. Iš 34,12; Įst 7,5 paaiškinimus. Ašera buvo kita deivė, susijusi su Baalu. Aštarotės ir Ašerotės ženklina tas pačias deives, tik skirtinguose šaltiniuose skirtingai rašomos.
4Ts 3,8: Aram-Naharajimų karaliaus Kušan-Rišatajimo... : Kušanas Dviguba bėda, Dviejų upių Aramo {rytinės Sirijos} karalius.
5Ts 3,12:  Moab{o} karalių... : Moabas – karalystė į rytus nuo Negyvosios jūros.
6Ts 3,19: ... nuo Pesilimų... : Įraižytų akmenų vietovė prie Gilgalo. Žr. Joz 4,20.
7Ts 3,31: ... Šamgaras: trumpa užuomina apie Šamgarą. Atrodo, kad jis minimas dėl to, kad apie jį užsimena pasakojimas apie Deborą. Žr. Ts 5.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Teisėjų knygaSkyrius: 3