BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 04 20 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Skaičių knygaSkyrius: 16

 Skaičių knyga
  
Sk 16

Koraho, Datano ir Abiramo maištas

1 [i1]Korahas, Levio sūnaus Kohato, Kohato sūnaus Izharo sūnus, drauge su Datanu ir Abiramu, Eliabo sūnumis,[i2] bei Onu, Peleto sūnumi, – Reubeno palikuonimis, – pasiėmė 2 du šimtus penkiasdešimt izraeliečių – bendrijos vadų, tarybos narių, žymių vyrų ir sukilo prieš Mozę. 3 Jie susibūrė prieš Mozę ir Aaroną, sakydami: „Per toli nuėjote! Juk visa bendruomenė – visi iki vieno yra šventi ir VIEŠPATS yra tarp jų. Kodėl tad keliate save aukščiau už VIEŠPATIES bendriją?“ 4 Mozė, tai išgirdęs, puolė kniūbsčias. 5 Tada jis kalbėjo Korahui ir visam jo būriui: „Rytoj rytą VIEŠPATS parodys, kas jam priklauso, kas yra šventas ir kam bus leista prie jo artintis! Ką jis bus išsirinkęs, tam jis ir leis prie savęs artintis. 6 Štai ką jūs turite daryti. Tu, Korahai, ir visas tavo būrys paimkite smilkytuvus, 7 įdėkite rytoj į juos ugnies ir užberkite ant jos smilkalų VIEŠPATIES akivaizdoje. Vyras, kurį VIEŠPATS bus išsirinkęs, tas bus šventas. Levitai, jūs per toli nuėjote!“ 8 Tada Mozė tarė Korahui: „Jūs, levitai, klausykitės manęs! 9 Argi jums per maža, kad Izraelio Dievas atskyrė jus iš Izraelio bendrijos, leisdamas jums artintis prie savęs, atlikti tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje ir būti pasirengusiems padėti bendrijai ir jai tarnauti? 10 Argi dėl to, kad jis leido tau ir visiems tavo broliams levitams su tavimi artintis prie savęs, jūs reikalaujate taip pat ir kunigystės? 11 Iš tikrųjų prieš VIEŠPATĮ tu ir tavo būrys susibūrėte! O Aaronas, kas jis, kad prieš jį murmate?“

12 Mozė pasiuntė pašaukti Eliabo sūnus Dataną ir Abiramą, bet jie atsakė: „Mes neisime![i3] 13 Argi dar neužtenka, kad išvedei mus iš krašto, tekančio pienu ir medumi, užmušti dykumoje, dar nori ir viešpatauti ant mūsų? 14 Aišku kaip dieną, kad tu neįvedei mūsų į kraštą, tekantį pienu ir medumi, ir nedavei mums laukų ir vynuogynų paveldo. Nejau norėtum šiems vyrams akis išlupti?[i4] Mes neisime!“

15 Mozė labai supyko ir tarė VIEŠPAČIUI: „Nežiūrėk į jų atnašą. Jokio asilo iš jų nepaėmiau, nė vieno jų nenuskriaudžiau“. 16 O Korahui Mozė tarė: „Rytoj tu ir visas tavo būrys būkite VIEŠPATIES akivaizdoje – ir tu, ir jie, ir Aaronas. 17 Paimkite kiekvienas savo smilkytuvą, įberkite į jį smilkalų ir kiekvienas teatnašauja savo smilkytuvą VIEŠPATIES akivaizdoje, du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų. Taip pat ir tu, ir Aaronas, kiekvienas su savo smilkytuvu“. 18 Taigi kiekvienas vyras pasiėmė savo smilkytuvą, įdėjo į juos ugnies, užbėrė ant jos smilkalų ir atsistojo prie Susitikimo palapinės angos drauge su Moze ir Aaronu. 19 Kai Korahas surinko prieš juos prie Susitikimo palapinės angos visą bendriją, tada VIEŠPATIES šlovė pasirodė visai bendrijai.

  
Išnašos:
1Sk 16,1-16,35: Atrodo, kad įvyko du maištai: vienam vadovavo Korahas ir jo draugė (žr. Sk 27,3), o kitam – Datanas ir Abiramas (žr. Įst 11,6). Žr. Ps 106. Šiame skaitinyje abu įvykiai sujungiami į vieną pasakojimą. Reubeno giminės – Datano ir Abiramo maištas buvo vien tik prieš Mozę kaip tautos vadovą ir turėjo politinį pobūdį. Šie maištininkai žuvo žemės drebėjimo metu. O Koraho maištas turėjo religinį pobūdį ir buvo prieš Mozę ir Aaroną – religinius Sandoros bendrijos vadovus. Maždaug 250 maištininkų prieš Mozę ir Aaroną prisidėjo prie Koraho būrio. Jie buvo nubausti ugnimi. Apie Datano ir Abiramo maištą pasakoja 12-15 ir 25-34 eilutės, o apie Koraho – likusios šio skyriaus eilutės ir 17-asis skyrius.
2Sk 16,1: ... Eliabo sūnumis: pasak Sk 26,5.8-9, Eliabas buvo Reubeno sūnaus Palu’o sūnus.
3Sk 16,12: Mes neisime!: Datanas ir Abiramas atsisako ateiti į Mozės teismą.
4Sk 16,14: Nejau norėtum šiems vyrams akis išlupti?: apakinti žmones, kad nematytų, kokia yra padėtis.
5Sk 16,25: Kadangi Datanas ir Abiramas atsisakė ateiti pas Mozę (žr. 12-14 eilutes), Mozė drauge su seniūnais kaip liudytojais buvo priverstas ateiti prie jų palapinės.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skaičių knygaSkyrius: 16