¹ VIEŠPATS žmogų sukūrė iš žemės,

ir jį vėl į žemę sugrąžina.

² Jis davė jiems ribotą dienų skaičių,

bet suteikė galią valdyti viską žemėje.

³ Jis apvilko juos jėga, panašia į savo, –

padarė juos pagal savo paveikslą.

⁴ Jis įdiegė jų baimę visiems gyvūnams

ir leido jiems viešpatauti žvėrims ir paukščiams.

⁶ Nuožiūrą ir liežuvį, ir akis,

ausis ir suprantančią širdį davė jiems.

⁷ Išminties ir žinojimo juos pripildė,

gera ir pikta jiems nurodė.

⁸ Kad parodytų savo darbų didybę,

į jų širdis jis įdiegė pagarbią VIEŠPATIES baimę.

⁹ {^[i2]Jis davė jiems teisę

jo nuostabiais darbais amžinai didžiuotis.}

¹⁰ Kad skelbtų jo nuostabius darbus

ir šlovintų jo šventąjį vardą.

¹¹ Jis paklojo jiems žinojimą,

gyvenimo įstatymą kaip paveldą.

¹² Jis sudarė su jais amžiną sandorą

ir apreiškė jiems savo įsakymus.^[i3]

¹³ Jo didingą šlovę matė jų akys,

ir jo garbingą balsą girdėjo jų ausys.

¹⁴ Jiems tarė: „Venkite viso, kas pikta!“ –

ir davė kiekvienam jų įsakymus apie artimą.

¹⁵ Jų keliai visad jam žinomi;

nuo jo akių jie negali būti paslėpti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>