|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 9 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 9 | Nojus ir jo sūnūs 18 [i3] Nojaus sūnūs, išėjusieji iš arkos, buvo Šemas, Hamas ir Jafetas. Hamas buvo Kanaano tėvas. 19 Tie trys buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė. 20 Nojus, žemės artojas, buvo pirmasis, kuris įsiveisė vynuogyną. 21 Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas savo palapinėje. 22 Hamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. 23 Tuomet Šemas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant abiejų pečių ir, eidami atbulomis, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė. 24 Kai Nojus išsiblaivė nuo vyno ir sužinojo, ką jo jauniausias sūnus buvo jam padaręs, | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 9,3: Prieštvaniniai gyvūnai, įskaitant žmogų, vaizduojami vegetarais (žr. Pr 1,29-30). Jie tapo mėsėdžiais tik po Tvano. | | 2 | Pr 9,5: ... gyvybę: kadangi gyvūnas nudvesia, o žmogus numiršta, kai netenka savo kraujo, kraujas buvo laikomas gyvybe, užtat šventu dalyku. Nors draudimas valgyti mėsą su krauju joje bemaž sutampa su Mozės įstatymo apeiginiais nuostatais, žydai laikė jį galiojančiu visiems žmonėms, nes buvo duotas Nojui, naujajam žmonijos protėviui. Pirmieji krikščionys kurį laiką jo laikėsi (žr. Apd 15,20.29). | | 3 | Pr 9,18-9,27: Šis pasakojimas, regis, yra sudėtas iš ankstesnių šaltinių. Viename Hamas buvo kaltas, o tuo tarpu kitame – Kanaanas. Pasakojimo tikslas buvo pateisinti, kodėl izraeliečiai užėmė Kanaaną ir pavergė kanaaniečius už jų nedoras lytines apeigas religijoje. | | 4 | Pr 9,26: Turbūt originale buvo skaitoma: Tebūna Šemas VIEŠPATIES laiminamas ... , nes labiau atitiktų kontekstą. | | 5 | Pr 9,27: Hebrajiškajame tekste yra žodžių žaismas: japt – tepadaro ... vietos ir Jepet – Jafetas. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 9 | |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 10 | |
| | Pradžios knyga | | | | | | Tautų sąrašas | | | | | Pr 10 | 8 Kušui[i11] gimė Nimrodas[i12], pirmasis galiūnas žemėje. 9 VIEŠPATIES malone jis buvo galingas medžiotojas, dėl to ir sakoma: „Kaip Nimrodas VIEŠPATIES malone galingas medžiotojas“. 10 Jo karalystės pradžia buvo Babilonas, Erechas ir Akadas – miestai Šinaro[i13] krašte. 11 Iš to krašto jis išėjo į Asiriją, kur pastatė Ninevę, Rehobot-Irą,[i14] Kalahą[i15] 12 bei Reseną tarp Ninevės ir Kalaho. Pastarasis miestas buvo sostinė. 13 Egiptui gimė ludimai, anamimai, lehabimai, naftuhimai, 14 patrusimai,[i16] kasluhimai ir kaftorimai.[i17] Iš pastarųjų kilo filistinai. 15 Kanaanui gimė Sidonas, jo pirmagimis, ir Hetas;[i18] 16 taip pat jebusitai, amoriečiai, girgašitai, 17 hivitai, arkitai, sinitai, 18 arvaditai, zemaritai ir hamatitai. Tada kanaaniečių klanai pasklido. 19 Kanaaniečių žemė driekėsi nuo Sidono Geraro kryptimi iki pat Gazos, o Sodomos, Gomoros, Admos ir Zebojimų kryptimi iki pat Lašos.[i19] 28 Obalas, Abimaelis, Šeba, 29 Ofyras, Havila ir Jobabas. Tie visi buvo Joktano palikuonys. 30 Jų gyvenvietės driekėsi nuo Mešos iki pat Sefaro, iki kalnų krašto rytuose. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 10,1-10,32: Šis skyrius apima pernelyg išsamų įvairių senovės izraeliečiams žinomų tautų sąrašą. Jo reikšmė yra teologinė, nes pabrėžia bendrą žmonijos ištaką ir vienybę. Ryšiai tarp tautų yra iš dalies kalbinio pobūdžio, iš dalies geografiniai ir iš dalies politiniai, pagal kalbas, kraštus ir tautas (žr. 31-ąją eilutę). Apskritai Jafeto palikuonys yra indoeuropiečių tautos į šiaurę ir į vakarus nuo Mesopotamijos ir Sirijos (2-5 eilutės); Hamo palikuonys – hamitų kalbomis kalbančios šiaurinės Afrikos tautos (6-20 eilutės); Šemo palikuonys – semitų kalbomis kalbančios Mesopotamijos, Sirijos ir Arabijos tautos (21-31 eilutės). Bet yra ir daug išimčių, pavyzdžiui, semitų kalba kalbančios Kanaano tautos laikomos Hamo palikuonimis, nes tuo metu jas valdė hamitiškas Egiptas (6.15-19 eilutės). Šis skyrius yra supintas iš Jahvistinio šaltinio (žr. 8-19.21.24-30 eilutes) ir Kunigiškojo šaltinio (žr. 1-7.20.22-23.31-32). Jahvistinio šaltinio data – maždaug 950 m. prieš Kristų, o Kunigiškojo – VI prieškristinis amžius. Turint tai omenyje, lengva suprasti, kodėl kai kurios Arabijos gentys yra ir Hamo (žr. 7-ąją eilutę), ir Šemo (žr. 26-27 eilutes) tautų šeimose. | | 2 | Pr 10,2: Gomeras: mitologinė cimerų tauta, gyvenanti tolimoje miglos ir tamsos karalystėje. | | 3 | Pr 10,2: Madajis: medų tauta. | | 4 | Pr 10,2: Javanas: graikai. | | 5 | Pr 10,3: Aškenazas: skitai. | | 6 | Pr 10,4: Elišas: Kipras. | | 7 | Pr 10,4: Kitimai: dalis Kipro gyventojų. | | 8 | Pr 10,4: Rodanimai: Rodoso salos gyventojai. | | 9 | Pr 10,6: Kušas: šventraštinė Etiopija, šiuolaikinė Nubija. | | 10 | Pr 10,6: Putas: arba Puntas rytinėje Afrikoje, arba Libija. | | 11 | Pr 10,8: Kušas: šiame tekste – kasitų tauta ir karalystė. Žr. Pr 2,10-14 paaiškinimą. | | 12 | Pr 10,8: Nimrodas: turbūt Tukulti-Ninurta, asiras Babilonijos nugalėtojas ir garsus miestų statytojas (XIII a. prieš Kristų). | | 13 | Pr 10,10: Šinaras: senoji Sumerija pietinėje Mesopotamijoje. | | 14 | Pr 10,11: Rehobot-Ir{as}: pažodžiui: miestas su plačiomis gatvėmis turbūt yra Ninevės epitetas, o ne kito miesto vardas. Žr. Jon 3,3. | | 15 | Pr 10,11: Kalah{as}: asiriškai Kalhu, Asirijos sostinė IX a. prieš Kristų. | | 16 | Pr 10,14: patrusimai: pietinio Egipto gyventojai. Žr. Iz 11,11; Jer 44,1; Ez 29,14;30,14. | | 17 | Pr 10,14: Kaftorimai: Kretos gyventojai, nes Kaftoras buvo filistinų kilmės vieta. Žr. Įst 2,23; Am 9,7; Jer 47,4. | | 18 | Pr 10,15: Hetas: hetitai. Žr. Pr 23,3 paaiškinimą. | | 19 | Pr 10,19: Laša: turbūt Bela. Žr. Pr 14,2. | | 20 | Pr 10,25: Hebrajiškajame tekste yra žodžių žaismas: Peleg ir niplega – buvo padalyta. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 10 | |
|
|
|
|
