| Pr 8 | 1 Tuomet Dievas atsiminė Nojų ir visus žvėris, ir visus galvijus, esančius su juo arkoje. Dievas pasiuntė vėją pūsti virš žemės, ir vandenys atslūgo. 2 Bedugnės šaltiniai ir dangaus skliauto šliuzų vartai buvo uždaryti, liūtis iš dangaus buvo sulaikyta, 3 ir vandenys pamažu traukėsi nuo žemės. Praslinkus šimtui penkiasdešimčiai dienų, vandenys buvo taip nusekę, 12 Tuomet jis palaukė kitas septynias dienas ir vėl išleido balandį. Šį kartą tasai pas jį nebesugrįžo. 13 Šeši šimtai pirmaisiais metais, pirmą mėnesį, pirmojo mėnesio pirmą dieną, vandenys pradėjo sekti žemėje. Nojus nuėmė arkos dangą, apsižvalgė ir pamatė, kad žemės veidas džiūvo. 14 Antrą mėnesį, dvidešimt septintą mėnesio dieną, žemė buvo sausa. 15 Tuomet Dievas tarė Nojui: |
| 1 | Pr 8,6: Jahvistiniame šaltinio originale, iš kurio šis tekstas paimtas, keturiasdešimt dienų yra paties Tvano trukmė (žr. Pr 7,4.17), tačiau dabartiniame kontekste keturiasdešimt dienų turi ryšį su laikotarpiu po datos, duotos iš Kunigiškojo šaltinio 5-oje eilutėje. |
