| Pr 50 | Jokūbo testamentas 1 Juozapas metėsi savo tėvui ant veido, jį bučiavo ir verkė. 2 Gydytojams, buvusiems jo tarnyboje, Juozapas įsakė išbalzamuoti jo tėvą, ir gydytojai išbalzamavo Izraelį. 3 Tam jie paskyrė keturiasdešimt dienų, nes tiek laiko pareikalauja išbalzamavimas. Ir egiptiečiai jo gedėjo septyniasdešimt dienų. 4 Pasibaigus gedulo metui, Juozapas kreipėsi į faraono dvariškius, sakydamas: „Jei aš randu malonę jūsų akyse, prašyčiau perduoti faraonui šį mano prašymą: 5 'Mano tėvas prisaikdino mane, tardamas: 'Aš mirštu, turi mane palaidoti kape, kurį sau išsikasiau Kanaano krašte!' Todėl prašom leisti man keliauti palaidoti savo tėvą. Paskui sugrįšiu'“. 6 Faraonas atsakė: „Keliauk ir palaidok savo tėvą taip, kaip jis tave prisaikdino padaryti“. 7 Taigi Juozapas iškeliavo savo tėvo palaidoti. Drauge su juo keliavo visi faraono pareigūnai – jo dvaro seniūnai ir Egipto krašto didžiūnai, 8 visa Juozapo šeimyna – jo broliai ir jo tėvo šeimyna. Vien tik jų mažyliai, avių kaimenės ir galvijų bandos pasiliko Gošeno žemėje. 9 Ir vežimai, ir raiteliai keliavo su juo. Susidarė labai didelė palyda. 10 Atvykus prie Goren–haAtado[i1], esančio anapus Jordano, jie ten kėlė labai didelį ir iškilmingą apraudojimą, o Juozapas savo tėvo gedulo laikėsi septynias dienas. 11 Kanaaniečiai, krašto gyventojai, matydami gedulo iškilmes prie Goren-haAtado, sakė: „Tai turi būti skaudus gedulas egiptiečiams“. Todėl ta vieta buvo pavadinta Abel-Mizrajimu. Ji yra anapus Jordano. |
| 1 | Pr 50,10-50,11: Goren-haAtad{as}: Atado{t.y. Gervuogių} klojimas. Abel-Mizrajim{as}: Egiptiečių gedulas. Vieta nėra archeologų aptikta. Be to, sunku suvokti, kodėl gedulo apeigos įvyko krašte anapus Jordano, kai pačios laidotuvės buvo Hebrone. Turbūt ankstesnis pasakojimo variantas kalbėjo apie gedulo apeigas anapus Egipto vadi – Egipto upės, įprastinės Egipto ribos su Kanaanu. |
