|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 4 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 4 | Kainas ir Abelis 1 [i1]Žmogus pažino savo žmoną Evą, ji pradėjo ir pagimdė Kainą. „VIEŠPATIES padedama, gavau berniuką“, – ji pasakė. 2 Po to ji pagimdė jo brolį Abelį. Abelis tapo aviganiu, o Kainas žemdirbiu. 3 Laikui bėgant, Kainas aukojo VIEŠPAČIUI žemės derliaus atnašą, 4 o Abelis savo ruožtu aukojo rinktines savo kaimenės pirmienas. VIEŠPATS maloniai pažvelgė į Abelį ir jo atnašą, 5 bet į Kainą ir jo atnašą nepažvelgė. Todėl Kainas buvo labai piktas ir prislėgtas. 6 VIEŠPATS užkalbino Kainą: „Dėl ko tau taip pikta? Kodėl esi taip prislėgtas? 7 Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gero nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė.[i2] Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti“. 8 Kainas tarė savo broliui Abeliui: „Išeikime į lauką...“ Pasiekus lauką, Kainas pakilo prieš savo brolį ir jį užmušė. 9 Tuomet VIEŠPATS paklausė Kainą: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas!?“ – jis atsakė. 10 O VIEŠPATS jam tarė: „Ką tu padarei? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs iš žemės! 11 Todėl būk prakeiktas toli nuo žemės, kuri atvėrė savo burną priimti tavo brolio kraują iš tavo rankos. 12 Kai tu dirbsi žemę, ji nebeduos tau daugiau savo derliaus. Tu būsi bėglys ir klajūnas žemėje“. 13 Kainas atsakė VIEŠPAČIUI: „Per daug didelė man bausmė, jos pakelti negaliu! 14 Šiandien išvarei mane nuo žemės, aš turiu slėptis nuo tavo veido ir tapti bėgliu bei klajūnu žemėje, – kas tik mane sutiks, galės mane užmušti“. 15 Tuomet VIEŠPATS jam tarė: „Taip nebus! Jei kas užmuštų Kainą, už Kainą bus atkeršyta septynis kartus“. Ir VIEŠPATS paženklino Kainą žyme,[i3] kad kas nors, jį užtikęs, neužmuštų. 16 Tada Kainas paliko VIEŠPATIES artumą ir apsigyveno Nodo krašte,[i4] į rytus nuo Edeno. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 4,1: Vardas Kainas hebrajų kalba – Qajin – ir gavau berniuką – qaniti sudaro žodžių žaismą. | | 2 | Pr 4,7: Nuodėmė vaizduojama kaip piktoji dvasia. | | 3 | Pr 4,15: Žymė: turbūt tatuiruotė. Odos tatuiruotę naudojo visais laikais Artimųjų Rytų dykumų gentys kaip klano ženklą. | | 4 | Pr 4,16: Nodo kraštas: ne geografinis vardas, tik Klajoklių kraštas. | | 5 | Pr 4,17-4,22: 12-16 eilutėse Kainas vaizduojamas kaip klajoklių tautelių prototipas. Šiame tekste įkvėptasis autorius perduoda kitą seną pasakojimą apie Kainą, kur jis daromas protėviu sėslių tautų, turinčių aukštesnę medžiaginę kultūrą. | | 6 | Pr 4,25-4,26: ... parūpino: hebrajiškai šat – žodžių žaismas su Šet{u}. Enošas: hebrajiškai Adomo (žmogaus) sinonimas. Tuo metu ... VlEŠPATlES, t. y. Jahvės, vardu: žmonės pradėjo šauktis Dievo jo apreikštu – asmenišku vardu. Seniausias Penkiaknygės šaltinis, vadinamas Jahvistiniu, vartoja Jahvės vardą (mūsų verčiamą ir rašomą didžiąja raide VIEŠPATS) prieš Mozės laikus. Kitas senas šaltinis – Elohistinis (vartoja žodį Elohim – Dievas vietoj Jahvės prieš Mozės laikotarpį) laiko Mozę pirmuoju žmogumi, kuris šaukėsi Dievo VIEŠPATIES vardu. Žr. Iš 3,13-14. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 4 | |
|
|
|
|
