|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 18 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 18 | Abraomo svečiai 1 VIEŠPATS pasirodė jam prie Mamrės ąžuolų, sėdinčiam pačioje dienos kaitroje prie savo palapinės angos. | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 18,3: Abraomas kreipiasi į Trejeto vadą, dar neatpažindamas, kad jis Jahvė – Viešpats, o tolesnėse trijose eilutėse kreipiasi į visus tris vyrus. Du iš jų vėliau tapatinami su pasiuntiniais – angelais (žr. Pr 19,1 ). | | 2 | Pr 18,8: ... arškės: minkštas sūris ar jogurtas. | | 3 | Pr 18,10: ... vienas jų: Viešpats. Dabar Abraomas, girdėdamas apie nuostabų sūnaus gimimą, tai pirmąkart suvokia. ... šiuo laiku kitais metais: tuo laiku, kai ateis Sarai laikas gimdyti. Sara tapo nėščia netrukus po Viešpaties pažado. | | 4 | Pr 18,12: Sara juokėsi: žr. Pr 17,17 paaiškinimą. | | 5 | Pr 18,20: Senasis Testamentas Sodomos ir Gomoros sunaikinimą vienbalsiai sieja su šių miestų nedorumu, bet skirtingai aptaria to nedorumo prigimtį. Anot šio pasakojimo, kuris yra paimtas iš Jahvistinio šaltinio, Sodomos nuodėmė buvo homoseksualizmas (žr. Pr 19,4-5), žinomas kaip pederastija, bet, pasak Izaijo, jų nuodėmė buvo visuomeninio teisingumo stoka (žr. Iz 1,9-10; 3,9), o Ezekielis ja laiko nesirūpinimą vargšais (Ez 16,46-51), tuo tarpu Jeremijas ją supranta kaip dorovinį visuomenės supuvimą. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 18 | |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 28 | |
| | Pradžios knyga | | | | | Pr 28 | 13 Žiūri, VIEŠPATS stovi prie jo ir sako: „Aš esu VIEŠPATS, Dievas tavo senelio Abraomo ir Dievas Izaoko. Žemę, ant kurios guli, duosiu tau ir tavo palikuonims. 14 Tavo palikuonys bus tokie gausūs kaip žemės dulkės, tu išsiplėsi į vakarus ir rytus, į šiaurę ir pietus. Visos žemės gentys per tave ir tavo palikuonis ras sau palaiminimą. 15 Būk tikras, aš esu su tavimi! Globosiu tave, kur tik eitum, ir sugrąžinsiu tave į šią žemę. Niekad tavęs nepaliksiu, kol neįvykdysiu, ką tau pažadėjau“. 16 Jokūbas pabudo iš miego ir tarė: „Iš tikrųjų VIEŠPATS yra šioje vietoje, bet aš to nežinojau!“ | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 28,11: ... žinomą vietą: pažodžiui tą vietą, t. y. užuomina į šventą vietą. Šiame tekste turima omenyje Bet-Elis (žr. 19-ąją eilutę) – šventovė jau nuo Abraomo laikų (žr. Pr 12,8). | | 2 | Pr 28,12: ... laiptai: hebrajiškai sullam, t. y. pylimas, arba rampa. Įprasta šį žodį versti netiksliai žodžiu kopėčios. Jokūbo sapno vaizdiniai turi ryšį su Mesopotamijos ziguratu – šventyklos bokštu su jo viršūne danguje (žr. Pr 11,4) ir laiptais, vedančiais į mažą šventovėlę jo viršūnėje. | | 3 | Pr 28,17: ... ši {vieta}: akmuo, kurį Jokūbas buvo pasidėjęs po galva. Žr. 22-ąją eilutę. | | 4 | Pr 28,17: Tai ...: laiptai, kuriuos Jokūbas matė sapne. | | 5 | Pr 28,18: ... paminklą: paprotys statyti tokius šventus akmenis – paminklus Palestinoje buvo žinomas prieš izraeliečių laikotarpį. Kadangi jie turėjo ryšių su pagonių religija, ilgainiui buvo uždrausta juos statyti (žr. Kun 26,1; Įst 16,22) ir pradėta reikalauti sunaikinti pagonių šventuosius akmenis (žr. Iš 34,31; Įst 12,3 ) . | | 6 | Pr 28,19: Bet-El{is}: Dievo namai. Daroma užuomina į Dievo buveinę 17-oje eilutėje. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 28 | |
|
|
|
|
