12 Aš, Išmintis, gyvenu kartu su protingumu ir įgyju sveiko proto išmanymą. 13 Pagarbiai bijoti VIEŠPATIES yra nekęsti to, kas pikta. Puikybės, įžūlumo, blogo elgesio ir suktos kalbos nekenčiu. 14 [i4]Turiu gero patarimo ir sveikos nuovokos, turiu supratimo, turiu jėgų. 15 Per mane karaliai viešpatauja ir valdovai leidžia teisius įstatymus; 16 per mane didžiūnai valdo ir kilmingieji – visi teisūs valdytojai. 17 Aš myliu mane mylinčius, manęs stropiai ieškantys mane suranda. 18 Aš turiu turtus ir garbę, išliekantį lobį ir gerovę. 19 Mano vaisius geresnis už auksą – net gryniausią, o pelnas, kurį duodu, vertesnis už rinktinį sidabrą. 20 Aš einu teisumo keliu, teisingumo takais, 21 suteikti turtų mane mylintiems ir pripildyti jų iždų“. Išmintis – Kūrėjo patikėtinė 22 [i5]„VIEŠPATS sukūrė mane savo kelių pradžioje, pirmąjį iš savo seniai atliktų darbų. 23 Prieš amžius buvau sukurta,[i6] pačioje pradžioje, prieš žemės pradžią. 24 [i7]Kai dar nebuvo gelmių, buvau pagimdyta, kai dar nebuvo tekančių šaltinių. 25 Prieš padedant kalnų pamatus, prieš kalvas – aš gimiau. 26 Žemės ir laukų jis dar nebuvo padaręs nei pirmųjų pasaulio molio grumstų. 27 Aš ten buvau, kada jis dėjo dangaus skliautą į vietą, kai jis nubrėžė ratą ant bedugnės paviršiaus; 28 kada jis tvirtino aukštai dangaus skliautą, kai jis įrengė bedugnės šaltinius; 29 kada jis paskyrė jūrai ribas, kad jos vandenys niekad neperžengtų jo įsakymo, kai jis nustatė žemės pamatus. 30 Tuomet aš buvau su juo kaip jo Patikėtinė.[i8] Kasdien buvau jo džiaugsmas, visad prieš jį džiūgaudama, 31 džiūgaudama jo gyvenamame pasaulyje, rasdama džiaugsmo žmonijoje. |