Išminties kalba 1 [i1]Argi nešaukia Išmintis, ar nekelia supratimas savo balso? 2 Ant kalvų, palei kelią, kryžkelėse atsistoja; 3 priešais miesto vartus, prie įėjimo į vartus šaukia: 4 „Žmonės, aš jus šaukiu, mano kvietimas yra visai žmonijai. 5 Neišmanėliai, mokykitės apdairumo, bukapročiai,[i2] imkitės proto. 6 Klausykitės, nes kalbėsiu apie kilnius dalykus, iš mano lūpų ateis, kas teisinga, 7 [i3]mano burna tars tiesą. Nedorumas yra pasibjaurėjimas mano lūpoms. 8 Visi mano burnos žodžiai yra teisūs; juose nėra nieko sukto ar iškraipyto. 9 Visi jie aiškūs žmogui, kuris supranta, teisingi išprususiam žmogui. 10 Imkite mano pamokymą, užuot ėmę sidabrą, ir žinojimą, užuot ėmę gryną auksą. 11 Juk išmintis yra vertingesnė už brangakmenius; jokie rinktiniai turtai negali su ja lygintis. |