^2 [i1]Pavydus^[i2] ir keršijantis Dievas {Alef}

yra VIEŠPATS;

VIEŠPATS yra

keršijantis ir dega pykčiu;

VIEŠPATS keršija savo nedraugams

ir niršta ant savo priešų.

³ Kantrus yra VIEŠPATS,

bet didis galybe, –

niekad nepalieka VIEŠPATS

nenubaudęs kaltojo.

Viesulu ir audra jis keliauja, {Bet}

debesys yra jo kojų dulkės.

⁴ Sudraudžia jūrą Gimel

ir ją nusausina,

visas upes išdžiovina.

Nuvyto Bašanas ir Karmelis, {Dalet}

vysta Libano žiedai.^[i3]

⁵ Prieš jį kalnai dreba, {He}

kalvos prasmenga;

nuo jo veido krūpčioja žemė, {Vau}

pasaulis ir visa,

kas jame gyvena.

^6 [i4]Kas gali atsilaikyti prieš jo įniršį? {Zain}

Kas gali pakelti jo degantį pyktį?

Jo pyktis liepsnoja kaip ugnis, {Het}

uolos nuo jo skeldėja.

⁷ Geras yra VIEŠPATS, {Tet}

tvirtovė nelaimės dieną, –

apsaugo, kas juo pasitiki, {Jod}

⁸ net potvyniui ištikus.

Jis padarys visišką galą savo nedraugams {Kaf}

ir priešus nuvys į tamsybes.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>