|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Matą | Skyrius: |  | 27 |  |
| | Evangelija pagal Matą | | | | | Mt 27 | Išdaviko galas 3 Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių 4 ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo?! Tu žinokis!“ 5 Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė. 6 Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į šventyklos iždą, nes tai užmokestis už kraują“. 7 Jie pasitarė ir už tuos pinigus nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti. 8 Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva. 9 Taip išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Ir paėmė trisdešimt sidabrinių – įkainotojo kainą, už kurią buvo jį suderėję iš Izraelio vaikų,[i2] 10 – ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs. | | | | | Išnašos: | | 1 | Mt 27,2: Žydų savivalda neturėjo teisės vykdyti mirties sprendimo. Romos imperatoriaus vietininkas jį patvirtindavo arba panaikindavo. Patvirtintą sprendimą įvykdydavo romėnų kareiviai. Kad romėnų valdžia patvirtintų sprendimą, nepakako religinio, reikėjo politinio kaltinimo. Todėl Kristaus priešai sugalvojo jį kaltinti maišto prieš Romos valdžią kurstymu. | | 2 | Mt 27,9: Čia nėra citata, tik tolimos aliuzijos. Artimesnė aliuzija – Zch 11,12-13. | | 3 | Mt 27,28: Jėzus pajuokai aptaisomas raudonu romėnų kario drabužiu, turinčiu priminti purpurinį imperatoriaus apdarą. | | 4 | Mt 27,32: Kirėnė – miestas Šiaurės Afrikos pakrantėje. Ten gyveno daug žydų. | | 5 | Mt 27,35: Daug rankraščių dar priduria: Taip išsipildė pranašo žodžiai: ‘Jie pasidalijo mano drabužius, dėl mano apdaro metė burtą’. | | 6 | Mt 27,37: Jo kaltinimą: vadintis karaliumi reiškė kelti maištą prieš imperatorių. | | 7 | Mt 27,48: Pažodžiui: acto. Tai ne tikras actas, o perrūgęs vynas, kurį gerdavo kareiviai ir vergai.
Apie tai pranašauta Ps 68 (69),22.
| | 8 | Mt 27,51-27,53: Uždanga skyrė šventąją šventyklos dalį nuo šventųjų šventosios. Jos plyšimas rodo, kad ST šventyklos kulto laikai baigėsi. Žemės drebėjimas Šventajame Rašte lydi Dievo apsireiškimą. Mesijo mirtį pajunta net mirusiųjų pasaulis, – tai kontrastas daugelio žydų aklumui. | | | | | Paralelinės vietos: | | Mt 27,1-2: Mk 15,1;Lk 22,66; 23,1;Jn 18,28; | | Mt 27,3-10: Apd 1,18; | | Mt 27,11-26: Mk 15,2-15;Lk 23,2-5.13-25;Jn 18,28-40; | | Mt 27,27-31: Mk 15,16-20;Jn 19,1-3; | | Mt 27,32-38: Mk 15,21-27;Lk 23,26-34.38;Jn 19,17-24; | | Mt 27,39-44: Mk 15,29-32;Lk 23,35-37; | | Mt 27,45-56: Mk 15,33-41;Lk 23,44-49;Jn 19,28-37; | | Mt 27,57-61: Mk 15,42-47;Lk 23,50-55;Jn 19,38-42; | | Mt 27,62-66: Mt 16,21; 20,19;Apd 10,40; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Matą | Skyrius: | | 27 | |
|
|
|
|
