Vainikavimas erškėčiais

²⁷ Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į įgulos būstinę ir surinko aplink jį visą kuopą. ²⁸ Jie išrengė jį ir apsiautė raudona skraiste.^{[i3] 29} Nupynė erškėčių vainiką, uždėjo jam ant galvos, o į jo dešinę įspraudė nendrę. Paskui tyčiodamiesi klūpčiojo prieš jį ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“ ³⁰ Spjaudydami jį, stvėrė iš jo nendrę ir čaižė per galvą; ³¹ Pasityčioję iš Jėzaus, kareiviai nusiautė skraistę, apvilko jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.

Nukryžiavimas

³² Eidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės,^[i4] vardu Simonas. Tą privertė panėšėti jo kryžių. ³³ Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra: „Kaukolės vieta“) , ³⁴ davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė. ³⁵ Prikalę prie kryžiaus, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą,^{[i5] 36} ir ten pat susėdę sergėjo jį.

³⁷ Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą^[i6]: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“. ³⁸ Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.

Patyčios

³⁹ Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas ⁴⁰ ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“ ⁴¹ Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais ir seniūnais, ⁴² kalbėdami: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime... ⁴³ Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja jį dabar, jeigu juo rūpinasi, nes jis yra sakęs: 'Aš Dievo Sūnus'“. ⁴⁴ Taip pat jį plūdo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.

Jėzaus mirtis

⁴⁵ Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. ⁴⁶ O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani?, tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! ⁴⁷ Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog jis šaukiąsis Elijo. ⁴⁸ Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti.^{[i7] 49} Kiti kalbėjo: „Liaukis! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti“. ⁵⁰ Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią.

⁵¹ Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.^{[i8] 52} Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių. ⁵³ Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė. ⁵⁴ Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“

⁵⁵ Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos buvo atlydėjusios Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos. ⁵⁶ Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.

Laidojimas

⁵⁷ Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys. ⁵⁸ Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė jį atiduoti. ⁵⁹ Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę ⁶⁰ ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo. ⁶¹ Ten dar buvo Marija Magdalietė ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.

Sargyba prie kapo

⁶² Kitą dieną, po Prisirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai ⁶³ ir kalbėjo: „Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas dar tebegyvendamas yra pasakęs: 'Po trijų dienų aš prisikelsiu'. ⁶⁴ Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų jo ir nepaskelbtų žmonėms: 'Jis prisikėlė iš numirusių'. Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją“. ⁶⁵ Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba – eikite ir saugokite, kaip išmanote“. ⁶⁶ Tada jie nuėję paženklino antspaudu akmenį ir pastatė sargybą.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Tuščias kapas

¹ Po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, Marija Magdalietė ir kita Marija ėjo aplankyti kapo.^{[i1] 2} Staiga smarkiai sudrebėjo žemė: Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, nurito šalin akmenį ir atsisėdo ant jo. ³ Jo išvaizda buvo it žaibo, o drabužiai balti kaip sniegas. ⁴ Išsigandę jo, sargybiniai sudrebėjo ir pastiro lyg negyvi. ⁵ O angelas tarė moterims: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. ⁶ Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. ⁷ Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: 'Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai jį ir pamatysite'. Štai aš jums tai paskelbiau“. ⁸ Jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>